Kartais net juokinga stebėti, kaip pats sau prieštaraudamas keičiasi mados pasaulis. Su kiekvienu menkiausiu gandu laukiama didžiulio perversmo, nereikšmingi pranešimai tampa audringų diskusijų objektais. Mados leidinių pasaulyje „išpūsto burbulo“ efektas – turbūt pats įdomiausias visoje industrijoje. Postus keičiantiems redaktoriams, stilistams, žurnalistams rašomos graudžios „išėjimo“ odės, paskui triukšmingai sutinkami naujieji įpėdiniai. Žavus spektaklis, tačiau argi ne ironiška, kad teatro aktoriai nesikeičia – kinta tik rolės. Redaktoriai pereina iš vieno leidinio į kitą, stilistė tampa mados redaktore, aksesuarų dizaineris – apžvalgininku. Naujausias mados arenos šou – Vogue Paris redaktorės postą gruodžio gale palikusi Carine Roitfeld ir į jos vietą paskirta stilistė Emmanuelle Alt. Kaip tai pakeis prestižinio leidinio įvaizdį? Ką veiks Carine? Kaip seksis Emmanuelle? Kol kas aišku tik tai, jog vasario pirmąją naujas pareigas eiti pradėsianti E.Alt nė neketina į spintą pakabinti savo Balmain džinsų ir Isabel Marant marškinėlių – jos planuose numatomas ne asmeninis, tačiau žurnalo pasikeitimas.
Vogue vyriausiojo redaktoriaus kėdė – viena geidžiamiausių visame mados pasaulyje. Didžiulė įtaka visai industrijai, neribotos galios padedant (ar griaunant karjerą…) jauniems dizaineriams, dėmesys, gebėjimas formuoti ir paveikti skaitytojų supratimą apie madą, naujausias tendencijas. Redaktorius gali keisti leidinio pobūdį (fotosesijų kiekis ir kryptis, publikuojami straipsniai, ryšys su populiariąja kultūra ir t.t.), tačiau tampa savotišku „fasadu“, pagal kurį galima spręsti apie viduje veikiančius mechanizmus. Užtenka pažiūrėti į Anną Wintour (visad pasitempusi, griežta ir itin palanki Holivudui) ar Alexandrą Shulman (kukli, tačiau mėgstanti madoje ieškoti ne trumpalaikiškumo, bet asmenybių) ir iškart galima daryti išvadas apie jų vadovaujamą Vogue versiją.
Tačiau ką matome pažvelgę į Emmanuelle? 45-ių metų amžiaus prancūzė pavydėtina paauglės figūra ir siauručiais plėšytais džinsais. Visada rimta, tačiau mandagi ir maloni aplinkiniams. Savo srities profesionalė, nesunkiai gebanti atspėti, dėl ko kitą sezoną eisime iš proto – jei ne Emmanuelle pagalba Balmain mados namams, kažin ar tie švarkeliai pakeltais petukais būtų kainavę 20 000 eurų ir daugiau. Rodos, visiška priešingybė itin moteriškai ir elegantiškai Carine Roitfeld, ar ne? Iš pirmo žvilgsnio – taip, tačiau šios dvi moterys dešimt metų dirbo vienoje komandoje ir puikiai pažįsta savo skaitytoją.
Prisijungusi prie Vogue Paris dar 2000-aisiais (prieš tai nuo 1993 ji dirbo 20 Ans, 1998 perėjo į Mixte), kartu su tais pačiais metais pradėjusia dirbti Carine ji neatpažįstamai pakeitė senesnį žurnalo veidą. Galima drąsiai teigti, jog duetas, prilygstantis A.Wintour ir G.Coddington, formavo tendencijas, stūmė ekstravagancijos (ir erotikos mados fotografijoje) kartelę fotosesijose, anksčiau už kitus leidinius pastebėdavo jaunus ir perspektyvius modelius. Jei C.Roitfeld sugebėdavo privilioti geriausius modelius ir fotografus, E.Alt neabejotinai pritraukdavo mados namus – mat stilistė dirbo su Balmain, Isabel Marant ir net Chanel mados namais. Jos kurto stiliaus fotosesijų nuotraukos atsidurdavo ant paauglių kambarių sienų ir dizainerių inspiracinių lentų, tad atsisakymas patikėti savo kūrinius tokiai talentingai moteriai būtų tikrų tikriausia nuodėmė.
Vienas ryškiausių jos karjeros etapų – Emmanuelle širdžiai artimo ir mėgstamo rock chic stiliaus išpopuliarėjimas tiek ant podiumų, tiek gatvėse. Pradėjusi nuo paprasčiausių švarkelių pakeltais pečiais ir siaurų odinių kelnių, ji savo fotosesijomis ir asmeniniu stiliumi įkvėpė visą eilę mados kūrėjų. Tai, ką dėvėjo ir rodė Emmanuelle, akimirksniu tapdavo „must-have„, tarsi paskutinį akcentą kopijuoti norėjosi ir jos stiliui būdingą nerūpestingumą, netgi savotišką minimalizmą. Tačiau reikia pripažinti, jog ji visad likdavo antrame plane ir leisdavo priekyje eiti Carine – E.Alt būdingas kuklumas ir uždarumas, taigi įdomu, ar šios savybės pasikeis leidinyje pradėjus griežti pirmuoju smuiku.
Nors apie prancūzės asmeninį stilių ir begalę kurtų fotosesijų būtų galima parašyti dar tikrai ne vieną pastraipą, turint omenyje naująsias pareigas reikėtų apžvelgti ir jos perspektyvas dirbant EIC (editor-in-chief) paženklintame kabinete. Taigi ko galime tikėtis iš naujosios vyriausiosios Vogue Paris redaktorės ir kaip naujienas sutiko mados visuomenė? Kaip pasakė mados grandas ir Chanel dizaineris Karlas Lagerfeldas, šis kardas turi dvi puses. „Jos stilius – aukšti petukai, ilgos kojos, siauri džinsai, paraitotos rankovės ir pozuojant nerūpestingai pasuktas klubas. Man asmeniškai ji patinka. Ji – graži prancūzų moteris. Ji turi stiliaus ir skonio pojūtį, bet ar to užteks visam žurnalui kurti?“- žurnalistams savo nuomonę išsakė vienas įtakingiausių kūrėjų. Ir negalima su juo nesutikti – savo srities profesionalė Emmanuelle gal ir sugeba sužavėti puikiu stiliumi, tačiau ar ji pakankamai universali bei turinti pakankamai gabumų valdyti ir kurti visą leidinį? Žinoma, pagyvensime – pamatysime, bet net neabejoju, jog tiek žurnalo turinys, tiek visas jo įvaizdis gerokai pasikeis.
Štai Conde Nast France korporacijos (jai priklauso ir Vogue Paris leidyba) prezidentas Xavier Romatet savo sprendimą E.Alt paskirti vyriausiąja redaktore paaiškino jos sugebėjimu geriau suprasti gatvės madą ir glaudesniu ryšiu su skaitytojais. Gal ir jo tiesa, bet ar Emmanuelle sugebės išlaikyti dabartinį VP prestižą ir statusą? Nors ir labai neigiamas, bet labai akivaizdus pokyčių pavyzdys – perversmas Vogue Russia redakcijoje. Išėjus legenda tapusiai redaktorei Alionai Doletskayai ir jos postą perėmus buvusiai Tatler redaktorei, dabar leidinys sulaukia tik neigiamų komentarų. Ir ne todėl, kad tai tik pereinamasis laikotarpis ir visi dar nepripratę prie pokyčių – tiesiog matomas ryškus kokybės kritimas. Įdomu, ar panašus fiasko neištiks ir Emmanuelle valdomo Vogue. Dabar galime tik spėlioti, o vertinti galėsime mažiausiai po metų. Laukite tęsinio…?
Nuotraukos TFS, Jak&Jil
Bučkis