Vėlų šeštadienio vakarą/sekmadienio rytą perskaičiusi ŠĮ straipsnį pati nepastebėjau, kaip mintimis nugrimzdau į gilius apmąstymus apie tai, ką savo laiške taip įdomiai išdėstė Lietuvos mados grandas Juozas Statkevičius. Šiuo metu gyvenantis po mėnesio pristatysiama savo pavasario/vasaros 2012 kolekcija ir įtemptai dirbantis su Dalia Ibelhauptaute, dizaineris pareiškė ganėtinai atvirą ir, nepabijokime to žodžio, kritišką nuomonę apie šių dienų mados padėtį šalyje, elito „kūrybinį potencialą“ (nepykite, negalėjau šios frazės nepapuošti kabutėmis), jaunimo motyvacijos ir galbūt net talento stoką. Vis tik nusprendžiau Juozo mintis papildyti ir keliomis savo – jauno žmogaus – įžvalgomis.
Nesu iš tų žmonių, kurie savo nuomonę drįstų reikšti tik keletą įžeidžių frazių mokančių komentatorių tarpe, tad tiek Juozo įžvalgomis, tiek savo idėjomis nusprendžiau pasidalinti šiame „Sekmadienio pasirinkime“. Kadangi iš tiesų gerbiu turbūt vienintelį tokio aukšto lygio Lietuvos mados kūrėją, kuris ne tik nesėdi užsidaręs savo studijoje, bet ir sugeba kurti kostiumus spektakliams bei jau antrą dešimtį metų lankytis Paryžiaus couture savaitėse, į jo nuomonę neatkreipti dėmesio paprasčiausiai negaliu. Ypač tada, kai ta nuomonė netiesiogiai liečia ir mane pačią.
Liūdna, bet teisinga kūrėjo nuomonė apie naująją kartą išties kerta skaudų smūgį: „Trūksta jaunimui vidinės laisvės, visi atsargūs, o juk naujoji karta net rusiškai nemoka, asmenybių nėra, niekas nenori išsiskirti, kodėl? O jei bando išlįsti, tai ne darbais, ne pasiekimais, o labai įtartinom priemonėm.“ Sunku nepritarti. Pati matau, kiek mano bendraamžių (na, kalbu apie 18-20 metų amžiaus intervalą) mieliau eina jau seniai pramintais takais ir vengia išlįsti iš savo „komforto zonos“. O štai kiti elgiasi kiek agresyviau ir jų vidinis veržlumas pamažu tampa tarsi vėžys visą mąstyseną apraizgančia arogancija. Įdomu, kur tada slypi tas aukso viduriukas, kur slepiasi tikrosios asmenybės su Juozo paminėtąja vidine laisve?
Galiu pateikti paprastą pavyzdį, susijusį su mados industrija Lietuvoje (šypseną kelianti frazė, ar ne?). Sakyti „Žmonių“ žurnalui, kad domiesi mada, yra madinga. Tą drąsiai teigia turbūt kas geltonosios spaudos veikėja. Taip pat populiaru ir tapti modeliu, skambiai vadintis mados fotografu („Niekas nenori išsiskirti„, kaip rašė Juozas). Tokių asmenų pavardės su malonumu linksniuojamos pažįstamų tarpe, šaunu juos jų pačių pageidavimu vadinti jaunaisiais talentais ir vakarėlių liūtais. Mielas mažas ir labai suvaržytas apkalbų ratelis, tiesa? Tačiau užtektų panašiame pokalbyje paminėti vieną kitą žmogų, kuris iš tiesų stengiasi įgyvendinti savo idėjas ir kažko siekia aukštesniame nei geltonieji puslapiai lygyje (kad ir Milda Čergelytė ir Eglė Žeimytė, dvi puikios jaunosios kartos dizainerės) – niekas nieko apie juos nebus girdėjęs. Štai ir riba tarp tuščios arogancijos („aš noriu, kad apie mane kalbėtų“) ir vidinės laisvės, susietos su talentu („aš noriu, kad įvertintų mano darbą, o ne kalbėtų“).
Kartais tenka susimąstyti ir apie tai, kurioje šio chaoso vietoje stoviu ir aš bei kiti jauni žmonės, užsiimantys mėgėjiška kūryba ir išdrįstantys viešai ją parodyti. Nors Juozo žodžiai „O kur tas jaunimas, kuris dega, siekia, nori pakeisti kažką į geresnę pusę. Kur? Alio!“ ir kvepia švelniu utopizmu ar švelnia propaganda naudojant sąmoningą sumenkinimą, vis tik tenka pripažinti, kad tokio jaunimo mažoka. Atrodo, kas galėtų būti blogai – juk šiame technologijų amžiuje suteikiamos visos sąlygos saviraiškai bei savo nuomonės, kūrybos skelbimui viešai. Jaunų ir šį bei tą sukurti sugebančių asmenybių gal ir netrūksta, bet manau, kad J.Statkevičius problemos šaltinio ieško ne ten, kur jis slypi. Pati galiu pasiremti asmenine patirtimi bei drąsiai teigti, kad bet kokį norą, siekį ar užsidegimą dažniausiai užgesina jauną žmogų supanti aplinka ir tik patys stipriausi sugeba išlikti.
Ką turiu omenyje? Tai, kas dažnai liečia ir mane pačią. Ne, ne tik piktus komentatorius interneto portaluose ar patyčias. Turiu omenyje visą mūsų visuomenę, kurioje vis dar galioja tiek tėvų, tiek kitų aplinkinių mąstymas „geriau baik savo nesąmones, o tai gatvėje kas antras nemaloniu žvilgsniu tave nulydi“. Tokiai frazei išgirsti užtenka ryškesnio lūpdažio, tad ką jau kalbėti apie siekį kažką reformuoti, keisti savo idėjomis, kai pradėti dažniausiai tenka nuo savęs. Ir man tenka kartas nuo karto vėl išgyventi panašias „fazes“, kai reikia kovoti ne tik už savo nuomonę, bet net ir teisę ją viešai reikšti. Štai jums ir vienadienė vidinė laisvė bei pasiryžimas, kurie dar negimę jau bandomi žudyti…
Jau metas iš tiesų pradėti vakarėti bei suprasti, kad dideli darbai (tiek mados pasaulyje, tiek už jo ribų) prasideda nuo menkos minties, kuriai nereikia skubėti atlikti aborto vien dėl baimės, kad kažkas parašys negražų komentarą. Kaip jau sakiau, gal Juozas ir stebisi savotišku jaunimo tingumu ir užsidegimo trūkumu, tačiau, net visoms sąlygoms esant, išlieka tik stipriausieji, kurie ne tik gali sukurti kažką ypatingo ir įdomaus, bet ir sugeba nuo savęs tarsi nuo apsauginio skydo atmušti visas iš aplinkos atsriejančias neigiamybes. Ar tokių žmonių daug? Į tai atsako pats Juozas – jų beveik nėra.
Gal ir kiek per daug asmeniškai pažiūrėjau į visą šią skaudžią situaciją, kurią tiek gerb. Juozas Statkevičius savo trumpais bei taikliais pastebėjimais dar smarkiau „suproblemino“, tiek moksleiviai galėtų šimtus kartų nagrinėti savo samprotavimuose. Tačiau sunku į tai neatkreipti dėmesio, kai aplink tiek daug tikrai talentingų žmonių, o jų potencialas gesinamas replikomis „neracionalu“, „nelogiška“, „neapsimoka“ (ką jau nekalbėti apie patį J.Statkevičių amžinai lydinčias etiketes su užuominomis į netradicinę seksualinę orientacija..). Gal tada ir palikime madą bei kitas kūrybines sritis tiems, kurie jomis gali užsiimti ne dėl tikros aistros, o tik dėl to, kad nėra ko daugiau veikti su savo turtu ir į aplinką kreipti dėmesio nėra prasmės? Man pačiai kartais į galvą ateina mintis „Kam kažką daryti ir kurti, jei vis tiek atsako sulauksiu tik neigiamo ir paskui kelias valandas bandysiu save įtikinėti, kad gal dar neverta pulti į ašaras ir baigti viską, dėl ko dirbu“ ar paprasčiausios abejonės dėl ateities kūryba paremtoje industrijoje. Gal viena kažko ir nepakeisiu, tačiau šiandien tiesiog padėkosiu Juozui už gal ir kiek šaržuotą, bet, mano nuomone, teisingą požiūrį ir palinkėsiu jam kuo didžiausios sėkmės. Bei visiems jauniesiems kūrėjams užsiauginti kuo storesnę odą ir pasiryžti nepasiduoti be kovos…
Bučkis
(Atsiprašau dėl tokio ilgo ir tikriausiai kiek nerišlaus teksto, tačiau kartais tiesiog norisi viską sudėlioti į lentynėles, net jei galutinis rezultatas ir neblizga. Dėkoju už supratimą!)
Ausra
2011 Spalio 16 d.
tekstas ne per ilgas ir rislus :)
bet yra toks dalykas: as, kaip ir tu megstu, zaviuosi ir didziuojuosi Statkevicium. Ir labai noriu ji megti visalaik, tai net jei jis ka nors ir padaro, pasako kiauliskai as tai mintyse isverciu i dar viena pliusa Statkeviciui ir toliau ji sekmingai megstu. Bet jei jau jis pats cia vel panoro issakyti visa tiesa, tai ir as pasakysiu. Man absoliuciai nepriimtinas tas jo zeminimas kiekvieno, kas nera jis pats. Ir svarbiausia, dejuoja dejuoja, kokie visi nevyke, kokie tinginiai, kokie tusti. Tikrai yra tiesios jo zodziuose, bet man jis butu simta kartu geresnis uz tuos zmones, kuriuos kritikuoja jei pats iki ju lygio nenusileistu ir kitu nezemintu.Saunuolis, kad pasigiria, kad didziuojasi savimi – yra del ko. Bet tai dar nereiskia, kad butina zeminti zmones. Statkevicius tiesiog is tu zmoniu man atrodo, kur megsta padejuoti ir niekada nebuna oatenkinti.
Ir as ne visai sutikciau su jo mintimis, kad jaunimas dabar nevykes, tinginiai ir nieko nenori pasiekti. Yra labai ambicingo ir del savo svajoniu kovojancio jaunimo. Tik zinoma, ju yra tik pati pati virsunele, o visi kiti – viena mase. O mases visada, visur, visame pasaulyje ir yra tik vidutiniokai.
Zaviuosi ir tavimi del to, kad tu – ne vidutinioke ir kad zinai kur eini :) As pamenu, savo pirmaji gyvenime bloga pradejau rasyti gal ta pacia savaite, kaip ir tu, ar pora anksciau. Kazkaip rasiau savo pirmuosius irasus ir tavaji bloga atradau. Tada pasigrauziu, kad ne as tai sugalvojau ir rimtai nepaziurejau. O zinai, per ta laika vistik tapau tavo skaitytoja :) O pati per ta laika zinai kiek pradejau ir meciau blogu rasyti? Ne as pati nebezinau..
Tai tiek kol kas :)
Austėja
2011 Spalio 16 d.
Džiunglių taisyklė liudija – išliks tik stipriausi. Deja, bet mūsų visuomenėje taip ir yra. Jei neturi storo kiauto, būsi užgožtas kitų negatyvumo ir pats pradėsi plaukti su ta pačia skepticizmo banga. Ištikrųjų, Deimante, galiu pasakyti, jog mano nuomone, kad viskas, ką jau ne pirmus metus čia darai yra labai pagirtina, net šiek tiek įkvepia kažką pačiam daryti, nes matai gyvą pavyzdį – juk įmanoma jeigu nori.
Monika
2011 Spalio 16 d.
labai sudėtinga situacija. daug suvaržymų kyla, kaip ir Tu minėjai, iš visuomenės. ir auklėjimo. ir pasaulėžiūros. visgi nuo sovietmečio nedaug dar tepajudėjom („susiliek su mase“). kalbant apie save – nepamiršiu, kaip kartą susiriejau su vienos galerijos darbuotoja, kai paprašiau savo parduoti nuneštą darbą ištraukti iš už kitų, nes aš juk suinteresuota, kad kas nors jį bent jau pamatytų. tai ji išsityčiojo iš manęs, išsijuokė, išvadino, kad aš „nekomerciška, niekas jo nepirks“. ok. kultūringumo viršūnė. o pačiai teko nugirsti, kaip atėjusiems potencialiems pirkėjams tos pačios darbuotojos bruka savo asmeninę nuomonę ir tiesiog piršteliu subaksnoja, kurie darbai yra „gražūs“. tai senamiesčio gatvelės, gėlytės ir panašiai, na gerai, gali ir tokios tematikos darbai būti geri ir gražūs, bet aš ne apie tai. tiesiog žlugdymas sklinda iš visur. taip iš kažkada išgarsėjusių menininkų, (tik KAI KURIŲ, bet jie ne sostinėje kuriantys :) )kurie iš pavydo jokiu būdu neleis talentingam jaunuoliui reikštis, o jį tyčia smukdys, kritikuos viešai, o ir jo klausys (nes kažkada jis, savo laiku, buvo fainas menininkas). o ta galerijos darbuotoja.. :))) na ką, Ispanijoje ir Prancūzijoje žmonėms mano darbai patiko, pirko. tad aš manau, kad ir kaip būtų liūdna, bet visgi reiktų orientuotis į užsienį. Lietuva per maža ir kaži ar greitai užaugs. požiūrio prasme.
Kamilė
2011 Spalio 16 d.
Labai ačiū už šį Tavo straipsnį-komentarą. Man jis buvo itin aktualus, nes tikriausiai esu būten tas „tingus, lygus“ kuriantis jaunimas. Studijuoju dailės akademijoje, t.y. pasirinkau profesiją „kūrėjas“, kas yra labai sudėtinga šiuo metu Lietuvoje. Kiekviena diena tenka balansuoti tarp nuoširdžios kūrybos vardant kūrybos ir iš visų pusių puolančios nuomonės (kaip jau buvo minėta) „neapsimoka“, „neracionalu“ ir t.t. Tikrai sunku užsiauginti tą „storą odą“, o ypač kai nuo pat mažų dienų šeimose, mokyklose vis dar skiepijamas „tobulo gyvenimo“ modelis mokslas-darbas-šeima. Taigi, malonu ir įkvepia išgirsti nuomonę, kad kūrėjai, ieškotojai yra reikalingi. Labai ačiū už įkvėpimą nesustoti pusiaukelėje.
Paulė
2011 Spalio 16 d.
puikiai suprantu, kas turima omeny, kai sakoma, kad vyresnioji karta nesupranta jaunosios. tėvai, mokytojai, ypač mažesniuose miestelio (kokiame aš būtent ir gyvenu) viską vertina gana primityviai ir iš jaunimo siekia kuo racionalesnių pasirinkimų, nes jiems kultūra ir menas atrodo žuvęs reikalas. sunku tai išgyvent, bet reikia tikėt savimi ir irtis į priekį!
šaunus straipsnis.
Rūta
2011 Spalio 18 d.
Na, aš asmeniškai manau, jog visa šita bėda yra eskaluojama ne iš to galo kurio reikėtų. Trūksta ne idėjų, o kykybiško ir realaus jų įgyvendinimo. Kuriam reikia darbo ir patirties.
Kad ir koks gerbtinas Juozą kaip kūrėjas, visgi jo pasisakymai gerokai radikalūs ir dažnai atitrūkę nuo realybės ir todėl skamba neskaniai. Nebūtina viską vertinti šitaip kraštutiniškai.Tarsi arba būk tobulas, arba išvis nebūk. Tobulumas iš niekur neatsiranda, iki jo yra augama tikslingai dirbant ir darant labai daug klaidų. Ar iš 20-mečio žmogaus galima reikalauti itin didelių, itin kokybiškų pasiekimų? Na visko pasitaiko, bet šiaip jau – ne. O iš 20-metės valstybės oj ko reikalaujama….
m
2011 Spalio 18 d.
Lietuvai nereikia naujoviu. Savi ratai susidare, o nauju zmoniu nebereik, (nebent labai lenda visur). Visi idomus tik is uzsienio, ypac is Anglijos miesto Londono. Kiti nebeidomus,nes gyvena Lietuvoje gal ne is gero gyvenimo.Kas dabar tas tobulumas? zmogu visada trauks kas netobula. Juozas praeitais metais rodes savo Couture kolekcija labiau primine resort. Nemaciau kad tai butu kazkas wow.. ypac kad tai pagal ji Couture… Visi sedintis auksciau nieko keisti nenori… tik jei kitur pripazins gal ir cia „Vip“ Lietuvoje sugalvos gal atkreipti demesio.. Ankciau ar veliau pakeisim cia esanti poziuri i mada Lietuvoje…
Vaida
2011 Spalio 20 d.
Labai labai patiko tavo nuomonė. Ir noriu pasakyti vieną dalyką, tai ką darai, galbūt kartais atrodo neįvertina, o blogų komentarų daugiau nei teigiamų, tai nereiškia, kad neverta daryti. Rezultatai ateina vėliau, o dažnai tiesiog nežinai, kiek žmonių tu palieti, nes kaip žinia, visi skuba parašyti ar pasakyti kritiką, o palaikymą ar gerą žodį daug rečiau gali išgirsti. Pvz. mane labai įkvepia tavo blogas, kaip galima daug pasiekti tiesiog domintis kas tau iš tiesų įdomu. Labai smagu matyti, kad Lietuvoje yra kūrybingų žmonių. Ir Lietuvoje, manau, situacija keičiaisi, tik daug lėčiau nei norėtųsi. Juk ir užsienyje yra tiek daug šlamšto ir geltonoji spauda tiesiog klesti nuo visokių dirbtinių žvaigždžių. Na ir kas, vis tiek pasaulis įvertina tikrus talentus ir pasiekimus.
Kotryna
2011 Spalio 20 d.
negaliu cia nepamineti dar ir sito dalyko, kad viena yra noreti buti kureju, kita yra tureti tam lesu. visiems kurybiniams projektams, tarp ju net ir ypatingo stiliaus susikurimui, reikia dideliu investiciju. kuryba dazniausiai zmogui atsiperka tik tuo, kad juo zavimasi, labai retai kas issivysto i ta komercine puse, kad po to is to dar ir eitu pelnas. kiek as pazistu tokiu zmoniu, kurie be galo noretu pasvesti gyvenima kurybai ir yra tam talentingi, kad ir kokio pobudzio ji butu – muzikai, dailei, rasymui, stiliui, bet kam. ir viskas yra nusodinama tos minties „o is ko po to gyvensi?“. tas pats, man atrodo, yra ir su stilium, baisu rizikuoti, kad is to nelabai kas iseis, o ne tik kad busi nusodintas aplinkiniu, iseikvosi tam daug laiko ir pinigu ir galiausiai sedesi labai stilingas, bet bate. as pati cia parodyciau gatvese toki podiuma ir dar kurciau savo kolekcijas, bet kai tam neturi pinigu, tai nusisodini ir pats ir tenkiniesi tuo, kad rubai tiesiog tenkina poreiki atrodyti tvarkingai ir graziai, o tas idomiai taupomas nebent tik geresniems laikams. arba tiesiog reiketu pripazinti ta fakta, kad mada ir atrodymas originaliai, isskirtinai nera jau tiek labai svarbu siuolaikiniam lietuviui, kiek noretu Statkevicius.
Kotryna
2011 Spalio 20 d.
va dar pamirsau parasyt, kad labai teisingai Vasiljevas sako, kad „Talentams reikia padėti, o vidutinybės patys prasimuš sau kelius.“, tik tiek, kad visa tai labiau lieka zodziu formoje. ir kol taip bus, kureju daugiau tikrai neatsiras.
Ugnete
2011 Spalio 21 d.
Aš esu vadinamosios X kartos atstovė, o Deimantė Y (ne aš išgalvojau, o „cosmo“). X karta neturėjo pinigų, buvo uždaryta sistemoje, neturėjo išmaniųjų, net magnetofonus ne visi turėjo… BET turėjo vidinę drąsą… iš nieko tapti kažkuo. Šešeri metai „Mąžvydo“ bibliotekoje vakarais, o studijos rytais, šešeri metai beveik neapmokamo darbo su gatvės vaikai (nes V.Juknaitė buvo autoritetas), artimųjų mirtys ir ligos ir gidų kursai tuo pat metu, vairavimo kursai ir savo rankomis suremontuotas senutėlis „civik“, kartu su draugu savarankiškos vadybos studijos ir veltui rašyti referatai (penkerių metų draugystė), sukurta šeima, pagimdyta ir dvejus metus žindyta dukra, darbas katalikiškoje mokykloje su neįgalumo sitacijoje esančiais vaikais, iš sodo pastato rekonstruotas namas, kuriame galima ekologiškai gyventi. O kur mada? Taip, taip ir mada. Jau nuo trylikos metų kūriau įvaizdį, siuvau, mezgiau, nėriau vąšeliu ir siuvinėjau. Užsieniečiai gyrė, fotografuodavo Vilniaus gatvėse ar klubuose (tada dar nebuvo face kontrol ir vadinamosios aukštuomenės), o savi pirštais badė. Dabar patys bando susikurti kažką panašaus… Taigi, esu už Deimantę vyresnė penkiolika metų… Mano gyvenimo aprašymas iliustruoja, kad galima nepasiduoti stereotipams. Aš nesu geniali, tai ir pasiekimai nėra nacionalinės reikšmės. Talentingesni pasiekė daugiau. Bet… mes (ir aš) sustojome pusiaukelėje… Nežinau, kodėl nesirengiu savo sukurtais rūbais, o mieliau renkuosi naujus iš parduotuvių, nors nevergauju vardiniams ženklams, nebegaliu knistis blusų turguose, nes tai asocijuojasi su skurdu, pažeminimu, kartais vaikštau su senais rūbais, nes negaliu pirkti per išpardavimus nekokybiškų, pasiūtų iš prasčiausių audinių… taigi, X karta (ir aptartas ponas JS) turi patirties, geba atskirti grūdus nuo pelų, bet arba juda pramintais savo takais arba moralizuoja Y kartą. Šaunuolė, Deimantė, bučkis tau, už aktualią temą.
Rimante
2011 Spalio 21 d.
as tai nesuprantu, ko ijs piktas ant viso pasaulio. visa lietuva ji i aukstumas kelia, o jam vis vien blogai! galetu jau nusileisti ant zemes, nes tuoj savo pareiskimais bus toks pats kaip petruskevicius.
Kotryna
2011 Spalio 21 d.
kad jis ne piktas, tik, kai zmogus issilavines kazkiek buna, man atrodo, tikrai truputeli skaudu ir liudna jam ziuret, kur link juda jaunimelis, o tai, kad kazkas tavim zavisi ir i aukstumas kelia, kazin, ar reiskia, kad privalai atsakyt tuo paciu.
Jurga
2011 Spalio 23 d.
Labas! Ir labas visiem! Visu pirma – saunuole, kad rasai, butinai rasyk toliau. Visuomet iskapstai idomu kampa, turi skoni ir aki bei seki kas vyksta pasaulyje. Internetas kuo toliau tuo svarbesne taps gyvenimo dalimi, o internetinis madu portalas, gali buti laisvai tavo kanalas, tavo kariera, tavo ateitis. Niekuomet neklausyk, ka sako kiti, nes jie ne visuomet zino, kas bus, kaip bus ir, ko zmonems reikia is tos srities, kuria tu aktyviai stebi. Statkevicius: sitas dizaineris yra ir ivertintas, ir jam nusilenkta ir pagalbos yra sulaukes is daugelio. Vien tik pagalvojus, kad prisimenu tuos laikus, kai jis susipazino su Vasiljevu ir kaip nuo to laiko pasikeite jo kariera. Visi kas tik galejo jam yra padeje, o Juozas toliau pilstosi purvais. Tokiu zmoniu nemegstu, manau, kad mados pertekliuje ir siuolaikineje persotintoje/ekonomikos nualintoje visuomeneje, tokie arogantiski, savanaudziai, piktavaliai neturi ka aplinkiniams duoti. Net ju kurtas grozis apkarsta. Del Juozo talento nesigincysiu ir nebandysiu nieko cia nuvilti, bet esu kalbejus su itakingu uzpirkeju, kuris paaiskino, kodel jo mados neperka. Vienintelis dalykas ka cia reiktu pasakyti pabaigai – talentas kalba pats uz save, sunkus darbas visuoemet nuveda ten kur nori, o gerumas ir pozityvumas padeda viska pasiekti zymiai greiciau ir su daugiau sypsenu… Sypsokites, dirbkit ir viskas bus jusu. Talentas yra nieko vertas, jeigu nepakloji jam kilimu darbo.
Lora
2011 Spalio 31 d.
Super. Esu sužavėta. Pagaliau jaunimas netyli ir drąsiai rėžia savo nuomonę. Šaunuolė taip ir toliau :-)Visi turim savo nuomonę. Statkevičius turi savo nuomonę -valio, aš turiu savo , šio straipsnio autorė -savo. Ir puiku , kad išsakei savo nuomonę, nes nebūna absoliučiai teisingų nuomonių net ir reiškiamų genijų.
Palik komentarą