Sekmadienio pasirinkimas | Madingo vyro idėja šiandien

Nors šis sekmadienio pasirinkimas turėjo būti skirtas geriausiems gatvės stiliaus kadrams iš Milano bei Paryžiaus vyrų mados savaičių, skaitant naujausių kolekcijų apžvalgas bei žiūrint reportažus mintyse iškilo klausimas – ką šiandien būtų galima laikyti svarbiausiais vyriškos mados trendsetteriais? „Style.com“ apžvalgininkas Timas Blanksas po pristatymų kalbina tiek įtakingus stilistus, tiek amerikietiškojo futbolo ar krepšinio žvaigždes, tiek muzikos bei kino pasaulio įžymybes. Neslėpsiu – ne vieno vardo teko ieškoti google. Visi atrodo puikiai, žarsto komplimentus populiariausiems šiandienos dizaineriams, didžiuojasi dėvintys ką tik nuo podiumo nukeltą kostiumą. Tačiau jeigu įtakingais svečiais bei gatvės stiliaus siekiamybėmis tampa toks platus žinomų žmonių ratas, ką reikėtų laikyti tikrosiomis šių dienų mados ikonomis? Ką jie dėvi? Kuo gyvena? Ir kodėl tai būtent jie?

Vyrų mados savaitės – bene geriausias laikas naršyti garsius gatvės stiliaus tinklaraščius ir, šalia pasisodinus bent kelis vyriškosios lyties atstovus, pirštu pamokomai baksnoti į ekraną. Taip šiandien dėvimas kostiumas! Tokios rankinės visur jau seniai tapusios norma! Sportbačiai nebūtinai turi būti masyvūs ir skirti vien sporto salei! Žinoma, vyrai atšaus, kad Lietuvos miestų ir Paryžiaus ar Florencijos lyginti paprasčiausiai negalima – mūsų šalyje ne tas mentalitetas, o ir tokie drabužiai veikiausiai kainuoja ne vieną vidutinį atlyginimą. Vis dėlto šįkart – ne apie visuomenės piktžaizde tapusį vyrų požiūrį į savo išvaizdą, o apie tuos, kurie diktuoja tendencijas ir leidžia apibrėžti madingo vyro sąvoką.

Ryškus kostiumas, tarpusavyje nederančios kelnės bei švarkas, retro stiliaus akiniai, kruopščiai prižiūrima šukuosena bei barzda, stilingi sportbačiai (skirti tikrai ne sporto salei), talpi rankinė ir ypatingas dėmesys aksesuarams. Dar prieš keletą metų po tokio aprašymo būtų reikėję skelbti įprastą išvadą – metroseksualai. Šiandien kalbama kiek kitaip, nes sureikšminamas ne galutinis rezultatas (išvaizda), o pasiruošimo procesas, seniau laikytas garbingo vyro ritualu. Apsilankymas pas barzdaskutį ar nuolatinį siuvėją XX-ojo amžiaus pradžioje atrodė visiškai normalu, tačiau po Antrojo pasaulinio karo ir masinės produkcijos atsiradimo tradicijos tapo neaktualios. Iki dabar. Mados sostinių gatvėse pamažu kyla naujos barzdaskutyklų iškabos, vyriški žurnalai rašo apie geriausias siuvyklas, o Savile Row gatvė Londone išgyvena Renesansą. Kai kurie laimingieji net gali pasigirti, kad eina į prosenelio mėgtą kirpyklą bei marškinius puošia ne vieną dešimtį metų skaičiuojančiomis sąsagomis.

Kodėl į tradicijas bei klasikinę vyriškumo sampratą atsigręžiama būtent dabar? Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, tačiau galima išskirti keletą svarbių faktorių. Pirmasis – populiariosios kultūros įtaka madai. Kino sales bei knygynus užpildė dėl „Didžiojo Getsbio“ pamišę kinomanai, susižavėję Leonardo di Caprio herojaus kostiumais, trečiojo dešimtmečio vyriškos išvaizdos kultūra. Nublizginti batai, tobula šukuosena ir fantazija vaikinams tapo tuo, ką prieš sezoną merginoms reiškė Isabel Marant išpopuliarinti sportbačiai su platforma. Prie Getsbio karštinės neabejotinai prisidėjo ir populiarūs aktoriai bei muzikantai, tarsi netyčia apdovanojimų ceremonijoms bei vaizdo klipams pradėję naudoti daugiau plaukų želė ir įsigiję ne vieną senovinį aksesuarą. Justino Timberlake’o „Suit & Tie“ – atskira tema.

Kiti faktoriai labiau susiję su pačia mados industrija. Ne paslaptis, kad ne vienas mados kritikas iki šiol peikia pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį, kuris beviltiškai bandė atrasti savo veidą, tačiau sugebėjo tik kopijuoti tai, kas jau buvo sukurta. Kiekvieną sezoną ant podiumų keisdavosi temos, nuolat kalbėta apie sugrįžimus bei jau pabodusius įkvėpimo šaltinius. Modernioji mada paprasčiausiai perkaito, tad vienintelė natūrali išeitis buvo netikrų stabų atmetimas bei klasikos išaukštinimas. Taip, mados aukos vis dar nepaliaujamai ieško the next big thing, tačiau pirmosiose eilėse sėdintys mados ekspertai jau keletą metų nebesistengia vaidinti paauglių bei mieliau renkasi gerai sukirptą kostiumą. Kad ir iš senelio spintos. O jei po juo norisi dėvėti „Prada“ marškinius, margintus bananais, ar avėti „Salvatore Ferragamo“ sportbačius – kodėl gi ne?

Trečiasis faktorius – labai įdomūs lūžiai pačioje industrijoje. Prieš beveik dešimtį metų Tomas Fordas spjovė į madą ir atsidėjo vyriško kostiumo tobulinimui. „Dolce & Gabbana“ pavargo nuo būtinybės šokiruoti ir iš naujo atrado Sicilijos vyrų žavesį. Rodos, šį sezoną palūžo net provokacijos meistrė Donatella Versace, praeityje palikusi erotišką romėnų kario įvaizdį. Ar tai reiškia, kad mados ratas sustojo, o gal net pradėjo suktis atgal? Jokiu būdu – tiesiog vyriški ritualai tampa iš naujo kuriamomis tradicijomis, o net tas pats kostiumas pritaikomas XXI-ojo amžiaus poreikiams.

Užtenka pažvelgti į vyrus, kurių nuotraukas įdėjau po šia pastraipa. Plaukai žili, odą išvagojo ne viena raukšlė, gerai išsilaikiusią figūrą pabrėžia puikus (net neabejoju, kad vardinis su asmeniškai įsiūta etikete) kostiumas. Prieš dešimtmetį į juos būtų žiūrėta tik su pagarba, o dabar žvilgsnyje nesunku pastebėti ir susižavėjimą. Atkreipkite dėmesį į išmaniuosius telefonus rankose ar madingas delninukes, kuriose neabejotinai slepiasi planšetiniai kompiuteriai. Riešą juosia ne tik prabangus laikrodis, bet ir odinės „Hermes“ apyrankės. Šiems vyrams nereikia apsimetinėti – jie supranta, kad Hedi Slimane stilistika ne jiems, tad blizgesį bei odines kelnes palieka šešiolikmečiams anūkams. Ačiū mados industrijai, kad tie anūkai į senelius žiūri ne kaip į praeities relikvijas, o kaip į madingus idealus, kurie vieną dieną pasidalins geriausio barzdaskučio bei siuvėjo adresais. Gali būti, kad net per „Facebook“.

Nuotraukos The Sartorialist ir Tommy Ton

Bučkis