Chanel Cruise 2015 | Tarp Paryžiaus ir… Dubajaus

Vienas įdomiausių mados industrijos stebėjimo aspektų – matyti, kaip mada taikosi prie globalių ekonomikos tendencijų, kaip ją veikia politiniai sprendimai ir visuomenės nuotaikos, iš pirmo žvilgsnio galbūt ne itin susijusios su tuo, ką matome ant podiumų ar net greitos mados tinklų parduotuvėse. Madą esu linkusi vertinti kaip pokyčiams itin jautrią sritį, tad kiekviena nauja kryptis ar didžiųjų kompanijų sprendimai įkvepia pasidomėti platesniu įvykių kontekstu.

Išskirtinis pavyzdys – dukart per metus rengiami tarpsezoninių „Chanel“ mados namų kolekcijų pristatymai, kuriuos mados namų dizaineris Karlas Lagerfeldas pasiūlo nukelti į vis kitą pasaulio vietą. Tiesa, parinktą neatsitiktinai – vienas įtakingiausių mados eruditų ne tik domisi skirtingų šalių kultūros subtilybėmis, bet ir puikiai supranta komercinę industrijos pusę. Prieš keletą sezonų parodų rūmuose „Grand Palais“ sukūręs griūnančios dabarties iliuziją, šįkart jis pasirinko žiūrėti į ateitį. Jei tiksliau, „Chanel“ tradicijas atvežti ten, kur ateitis matoma jau dabar – Dubajų.

K. Lagerfeldo kūrybos galima nemėgti ar net sakyti, kad ji neatitinka Gabrielle Chanel idėjų, tačiau sunku paneigti dizainerio talentą pajausti dabarties dvasią ir interpretuoti ją pagal „Chanel“ kanonus. Ar tai būtų šių dienų technologijų įkvėpti aksesuarai, ar tiesiog moderniai perteikta klasikinio tvido kostiumėlio konstrukcija, K. Lagerfeldas puikiai pažįsta „Chanel“ klientę ir žino, kad mados namų istorija bei simbolika jai įdomi, tačiau ji – jau XXI-ojo amžiaus moteris ir neretai net neįžengusi į ketvirtąją dešimtį.

Todėl pastarųjų sezonų „Chanel“ modeliai kolekcijas demonstravo vaikščiodami po butaforinį prekybos centrą (vartotojiškumo idėjų šaržas) ar avėdami sportinius batelius su aukštosios mados suknele (demokratiškos mados simbolis). Kritikams tai sukėlė nemažai klausimų, pirmųjų eilių viešnios džiaugėsi įspūdingais šou, o pats dizaineris iš mados gerbėjų sulaukė liaupsių už puikų humoro jausmą ir dabarties aktualijų iškėlimą.

 

 

Tarpsezoninių kolekcijų pristatymai – dar vienas įrodymas, kad K. Lagerfeldas geba pajausti ore tvyrančias kultūrines vibracijas. Jis vienas pirmųjų surengė mados pristatymą Kinijoje, atkreipė dėmesį į Singapūro rinką, pajutęs viduramžiškos estetikos sugrįžimą „Chanel“ pasaką sukūrė senovinėje Škotijos pilyje. 2015-ųjų resort sezono miestu tapęs Dubajus – taip pat gerai apgalvotas pasirinkimas, nes antra didžiausia regiono ekonomika ir vis augantis vietinių gyventojų susidomėjimas vakarietiškomis prabangos prekėmis itin tinka globalumą kaip vertybę pabrėžiantiems mados namams. Be to, ateities perspektyvomis bei futurizmu madoje besižavintis dizaineris žurnalistams teigė, kad Jungtiniai Arabų Emyratai – jau ateities pasaulis, kuriame galima rasti ir aukščiausią planetos pastatą, ir sparčiai besiplečiančią ekonomiką, ir inovacijoms tinkamą aplinką.

Tai – nauja realybė, ko prieš penkiasdešimt metų nebuvo galima įsivaizduoti. O mada visuomet kreipia dėmesį tik į tai, kas nauja.

K. Lagerfeldas

Nors tenka pripažinti, kad konservatyviųjų Vakarų požiūris į arabų pasaulio rinką, vartojimo įpročius ir prabangos troškimą vis dar skeptiškas ar bent jau atsargus, „Chanel“ gali sau leisti laužyti stereotipus. Ir Dubajaus princui priklausančioje saloje pastatyti specialų vien tik šiam pristatymui skirtą paviljoną, į Dubajų pakviesti tūkstantį svarbiausių svečių bei sukurti, dizainerio žodžiais tariant, rytietišką Atlantidą, papuoštą islamo kultūrą atspindinčia ornamentika. Kai kurių kritikų nuomone, toks požiūris į svetimas kultūras kiek nepagarbus ir pernelyg komercializuotas, tiesiog patogus triukas patraukti naujos rinkos dėmesį. Be abejo, tai – tiesa („Chanel“ per pastaruosius penkerius metus Dubajuje atidarė tris salonus, 2014-ųjų pabaigoje bus atidarytas dar vienas), tačiau laikausi nuomonės, kad „Chanel“ geriau nei bet kurie kiti mados namai suvokia prekės ženklo tradicijos populiarinimo svarbą ir tam pasirinko itin originalų bei pozityvų metodą.

 

 

Itin įdomu, kad pradinė tarpsezoninių kolekcijų idėja pasakoti G. Chanel kelionių istoriją naujai su kiekvienu šou keičia formą. Dizainerės biografijoje rasti sąsajas su britiška ar Rivjeros kultūra paprasta, įdomus buvo ir paskutinis renginio Teksase istorinis kontekstas, tačiau kaip panelę Chanel susieti su arabiška šalimi, kurios jai niekada neteko aplankyti? Pasak K. Lagerfeldo, Viduriniųjų Rytų regiono įtaką pastebėti legendinės dizainerės kūryboje taip pat nėra sunku, nes ji mėgo rytietišką tekstilę, laisvalaikio drabužių sluoksniavimo tradiciją, auksu spindinčius grafinius motyvus bei dar XIX-ojo amžiaus viduryje madingus mėnulio formos papuošalus. Be to, kūrėjas pabrėžė ir tai, kad būtina įvertinti regiono svarbą prekės ženklo istorijos tęstinumui – mat be klienčių iš turtingų arabų šalių Paryžiaus aukštoji mada galbūt būtų tik gražus XX-ojo amžiaus prisiminimas.

Sunku paneigti, kad pristatymo, į kurį svečiai patekti galėjo tik specialiomis valtimis, idėja įspūdinga, o naujausios lokacijos pasirinkimas puikiai apgalvotas, tačiau pati kolekcija, tenka pripažinti, didelių lūkesčių nepateisino. Kaip pastebėjo tiek kritikai, tiek mados forumuose diskutuojantys gerbėjai, tai – vienas pirmų kartų, kai K. Lagerfeldas nesugebėjo tinkamai interpretuoti pasirinktos kultūros elementų. Peržiūrint modelius nesunku pamatyti dizainerio norą drabužiams suteikti daugiau egzotiškumo bei dramatiškumo, didelį dėmesį skirti prabangiems papuošalams ar audiniams, tačiau tai beveik neturėjo sąlyčio taškų su XXI-ojo amžiaus „Chanel“, o vietoje rankinės sukurtas dygsniuotas degalų kanistras (supraskite – būdas humoristiškai parodyti JAE per naftos eksporto prizmę) veikiausiai nebuvo pati geriausia idėja. Tad kam deklaruoti meilę ateities perspektyvoms, jeigu žiūrima į praeitį? O gal tai įžanga į šį tą naujo? Atsakyti bus galima po pusmečio.

 

 

Nuotraukos Vogue.com, Style.com, Chanel News

X