XX amžiaus pradžia – “Shalimar”. Šeštasis dešimtmetis – “No. 5”. Devyniasdešimtieji – “CK One”. Kiekvienas kultūros raidai svarbus laikotarpis ar įdomus progresinis lūžis turėjo ne tik savo stilių ar grožio suvokimą, bet ir kvapą. Tokį, kurį užuodus kyla keistas deja vu jausmas, o prieš akis lyg filmo fragmentas iškyla mūza, kuriai kompozicija buvo sukurta. Todėl “Chanel” visuomet primins tvido kostiumėlį dėvinčią Gabrielle Chanel, o “Calvin Klein” – po flanelės marškiniais ir nudrengtais džinsais liesą kūną slepiančią Kate Moss.
Tarsi nebegalima nepaklausti: o kuo kvepia šių dienų mūza, atvirą juodos suknelės nugarą pridengusi odiniu švarku, avinti baikeriškus batus ir akis slepianti po vyriška skrybėle? Ji dažnai sako, kad mėgsta savo vaikino kvepalus. Juos maišo su mamos nebenaudojamu gintaro spalvos kvapu iš devintojo dešimtmečio vidurio. Ir nuolat ieško kažko naujo, kas galėtų tapti paskutine modernia eklektiško mišinio nata. Kažkas seno, kažkas pasiskolinto iš jo, kažkas naujo. Man šių dienų mūza kvepia kiek netikėta “Yves Saint Laurent” klasikos interpretacija – “Black Opium”.
IDĖJA
Ji: Edie Campbell
Kūrėjai: Txema Yeste, Daniel Wolfe
Ko kvapų kompozicijoje moterys ieško šiandien? Vyriškos stiprybės, bet kartu ir moteriško jausmingumo. Kvapo, kuris kartais pasirodo labai gerai pažįstamas, bet iš tiesų yra naujas. Lengvai įsimenančio ir paliekančio įspūdį, bet kartu asmeniško, intymaus ir skirto tik sau. Per trejus metus (tiek jau domiuosi kvapų pasauliu) išbandžiusi ne vieną dešimtį skirtingų kūrinių ir ieškojusi juose kažko tinkančio tik man, supratau, kad geriausių kvapų neapibrėžia nei jų kategorija, nei priskirta lytis, nei pavadinimas ar gamintojas. Svarbiausias – kvapo charakteris, kuris arba labai patinka ir iškart sukuria ryšį, arba atstumia. Aukso vidurys neegzistuoja, nes reiškia ne neutralią poziciją, o blankumą, išskirtinumo, unikalumo stoką.
Klasikinis “Opium” yra vienas tų aštuntojo dešimtmečio provokatorių, kurie savo laiku kėlė ekstazę, o užuodus šiandien mintyse sukuria labai aiškų seno, turtingo kvapo įvaizdį. Man saldžiai sodrus “Opium” reiškia šilkinę azijietiškais motyvais margintą Yves Saint Laurent’o suknelę, tamsų makiažą ir aštuntojo dešimtmečio Paryžių. Deja, tikroji “Opium” savininkė šiandien jau tapo savotiška ikona, o dabar parduotuvių lentynose randama formuluotė yra praradusi dalį savo seksualumo ir gaivališkos jėgos.
Čia scenoje pasirodo naujas žaidėjas – keturių šiuolaikinių parfumerių kūrinys “Black Opium”, vakardienos kvapą prikėlęs šiandienai. Tai – jau ne XXI a. pritaikyta “Opium” interpretacija, o visiškai naujas kūnas su tokia pat drąsia ir avantiūrai pasiryžusia siela. “Black Opium” moterį ne veltui pavadinau ta, kuri apibrėžia šiandieninę kūrėjų mūzą – jos gyvenimas verda 24/7, ji priklauso didmiesčio gatvėms, atsiduoda spontaniškumui, avantiūroms, galbūt yra šiek tiek kategoriška, bet visada gauna tai, ko labiausiai nori.
Jos vaidmenį atlieka britų modelis Edie Campbell. Ji iš namų vidurnaktį gali išbėgti vos atsikėlusi ir per kelias akimirkas pasipuošusi juoda suknele, odiniu švarku ir aukštakulniais, jos makiažas galbūt nėra tobulai užbaigtas (o gal tiesiog nenuvalytas…), vienoje rankoje ji laiko telefoną, o kitoje veikiausiai cigaretę. Ji ta mergina, kuria norisi būti, bet turbūt niekada nepavyks. Kodėl? Nes ji žino, kad yra tokia vienintelė ir tai varo kitus iš proto.
KVAPAS
Pagrindinės natos: kava, jazminai, apelsinmedžių žiedai, vanilė, kedras, pačiulis
Parfumeriai: Nathalie Lorson, Marie Salamagne, Olivier Cresp, Honorine Blanc
Kalbant apie patį kvapą, dar praėjusį pavasarį perskaičiusi apie “Black Opium” sudėtį pagalvojau, kad tai bus kažkas įdomaus. Galbūt nepatiks, bet tikrai sudomins. Būtų sunku pagalvoti kitaip, kai keturi parfumeriai keletą metų kuria šedevrą, kuris būtų klasikinis tarsi le Smoking satininiai atlapai, bet modernus kaip juoda neopreno suknelė. Tai kontrastų kvapas, sujungiantis nauja ir sena, vyriška ir moteriška, supinantis tamsą su šviesa ir saldumą su kartėliu.
Pagrindine “Black Opium” intriga man tapo parfumerijoje itin retai naudojamas kavos kvapas, kurį būtų sudėtinga pavadinti moterišku ar jausmingu, taip pat sprendimas jį maišyti su itin lengvu ir pavasarišku apelsinmedžių žiedų aromatu, taip pat jazminais ir saldžia vanile. Vyriškąją, tamsiąją kontrasto pusę papildo ir aštresnis kedras, ramesnis pačiulis.
“Black Opium” nėra skirtas moteriai, norinčiai kvepėti tiesiog maloniai ir dėl to besirenkančiai kuklesnius pievų gėlių, citrusų ar vaisių mišinius. Mano pačios kvepalų lentynoje galima rasti beveik vien tamsius smilkalinius ar medinius unisex kvapus. Tokius, kurie drąsiai laužo lytiškumo parfumerijoje ribas ir dėl stipraus charakterio nepranyksta net didesnėje erdvėje.
Dėl to “Black Opium” man asmeniškai yra tarsi ribinis, išskirtinis kvapas – neabejotinai moteriškiausias ir saldžiausias mano kolekcijoje, bet savyje turintis pakankamai tamsos ir jėgos, kad netaptų svetimkūniu tarp kompozicijų, dedikuotų medžiui, odai, tabakui ar smilkalams. Jis kitoks, bet svarbiausia, kad savitas. Ir būtent juo artimiausiu metu kvepės mano vyriško kirpimo švarkai ir mažos juodos suknelės.
Nuotraukos YSL Beaute / įrašas nėra reklaminis, jame pateikti tik asmeniniai vertinimai
X