Celine kašmyro vilnos užtiesalas iš 2017-ųjų rudens kolekcijos

Ar 2020-uosius mados kontekste prisiminsime kaip metus, kai mada tiesiog sustojo? Ir taip, ir ne. Mat atšauktos mados savaitės, uždarytos parduotuvės bei sulėtėjęs socialinis gyvenimas dar nereiškia, kad drabužiai staiga tapo neaktualūs. Priešingai – atsitraukę nuo vienadienių tendencijų pradedame geriau suvokti, ko iš tiesų norime ir ką mums reiškia prabanga.

Turbūt nesuklysiu pastebėjusi, jog vienas iš dažniausiai kartojamų žodžių, skambančių mūsų pokalbiuose apie pandemiją, yra „pasiilgau“. Visi kiek pakitusį gyvenimo ritmą pažymime kalbėdami apie tai, ko visiškai ar bent dalinai netekome: ilgimės egzotiškų kelionių, lankymosi kultūros renginiuose, ilgų lėtų vakarienių senamiestyje ir, žinoma, galimybės planuoti daugiau nei kelias savaites į priekį. To, kas gyvenimą leido ragauti neskaičiuojant kąsnių ir žinant, kad bus galima sugrįžti bei įsidėti dar.

Dabartinės gyvenimo pandemijoje sąlygos, arba tai, kas žiniasklaidoje jau populiariai vadinama „new normal“ (naujasis normalumas), gerokai supurtė prabangos industriją. Pasak tarptautinės konsultacijų kompanijos „McKinsey & Company“ analitikų, prabangos sektorius tiesiogiai priklauso nuo nepaliaujamai skraidančio ir naujų patirčių ieškančio kliento: skaičiuojama, kad 20-30% viso sektoriaus pajamų sukuria verslo klasės keliautojai, pinigus leisti linkę ne savo rezidencijos šalyje. O šiandien oro uosto link skubame rečiau, atsargiau veriame ir pinigines.

Bet… galbūt tai gerai? „Jet-set“ kultūra, įsigalėjusi atsiradus keleivinei aviacijai, pastaraisiais metais pasiekė savo piką, ypač mados industrijoje. Bene kas savaitę vis kiti mados namai skelbė apie naujų kolekcijų pristatymus egzotiškose lokacijose: „Dior“ šou Marakeše ir Apulijoje, „Louis Vuitton“ šventės Kijote bei Rio de Žaneire, „Jacquemus“ podiumas, nutiestas levandų lauke Provanse, ar „Chanel“ fiesta Havanoje. Įspūdingi pristatymai padeda kurti „Instagram“ kadro vertą mados svajonę ir įvietinti kolekcijos įkvėpimo šaltinį. Vis tik šiandien pažvelgus į atšauktų mados savaičių kalendorių ir pamačius pirmus pilnai skaitmeninius mados šou galvoje kirba mintis, kad gal skubėjimas aprėpti pasaulį madą ne iškėlė į naujas aukštumas, bet spalvingomis patirtimis maskavo idėjų trūkumą. Ir gal priverstinė industrijos pauzė leis susivokti, kokią mados ateitį turėtume kurti pandemijai nurimus bei kas iš tiesų pasirodo esant svarbu likus tarp keturių namų sienų.

„Gucci“ mados namų karantino kampanija, kurią fotografuoti patikėta patiems modeliams

Sulėtėjusios mados apsukos

„Esu pasirengęs atsisakyti pasenusio sezonų ritualo ir mados pristatymus rengti pagal naują, sau artimesnį ritmą“, – dar gegužės pradžioje paskelbė vyriausiasis „Gucci“ mados namų dizaineris Alessandro Michele, karantiną leidęs savo namuose-muziejuje Romos centre. Atkreipęs dėmesį į tai, kaip greitai nesustojantis naujų produktų bei komunikacijos ciklas neteko prasmės, dizaineris nuo šiol vietoje 7-8 per metus sukuriamų kolekcijų pristatys vos dvi. Panašias idėjas pristatė ir „Saint Laurent“ mados namai, viešą laišką dėl nelogiško industrijos greičio paskelbė dizaineris Dries Van Notenas, sulaukęs didžiulio kolegų pritarimo.

Net greitos mados milžinė „Inditex“ dar kovo gale paskelbė, kad dėl koronaviruso teks gerokai lėtinti apsukas. Uždarius beveik keturis tūkstančius parduotuvių (tarp jų – „Zara“ bei „Massimo Dutti“ tinklai) buvo nurašyta drabužių inventoriaus už maždaug 300 mln. eurų. O jų lengvai susigrąžinti nepavyks, mat kas kelias savaites atnaujinamos kolekcijos morališkai pasensta akimirksniu, o pasikeitęs socialinis ritmas mus privertė atsitraukti nuo tendencijų ir vienos progos pirkinių.

Praleidę keletą mėnesių namuose turbūt ir jūs pastebėjote, kiek drabužių iš tiesų dėvėjote, kiek laiko užtruko iš naujo pertvarkyti savo spintos turinį ir kokia didžiulė jo dalis akimirksniu tapo neaktuali. Pastaruoju metu spaudoje vis dažniau pasirodo statistiniai duomenys apie nepasotinamą Vakarų valstybių vartojimą – kad suaugusios moterys per metus įsigyja maždaug pusę savo svorio drabužiais, kad vidutiniškai turime bent penketą porų nenešiojamų džinsų. Kalbant apie prabangos sektorių, skaičiai veikiausiai būtų dar įspūdingesni, nes galimybė įsigyti daugiau dažniausiai neskatina susimąstyti apie tvarumą ar praktinę (o ne pramoginę) vartojimo pusę.

Namų prabanga

2020-ieji mūsų vartojimo kultūrą apvertė aukštyn kojomis ir tapo metais, kai nerūpestingai kalbėti apie pirkinius ar prabangą yra blogo tono ženklas. Kai į pasaulį išleisti naują mados kolekciją reiškia nesuvokti, kad drabužiai turbūt liks nenupirkti ar, geriausiu atveju, tiesiog lauks spintoje kitų metų. Kai ištisos industrijos šakos tarsi netenka prasmės, nes sekant naujienas bei dirbant iš namų nebūtinas nei prabangus laikrodis, nei aukštakulniai bateliai. Bet ko tada mums reikia ir kaip karantino sąlygomis iš naujo apibrėžiame prabangą?

Įdomu tai, kad industrijos žvilgsnis į namų erdvę nukrypo gerokai anksčiau nei prasidėjo pandemija. Jau bene dešimtmetį savo „Instagram“ sraute žavimės „midcentury modern“ (XX a. vidurio modernizmo) stilistikos baldais bei kitomis interjero detalėmis, kruopščiai renkamės namų kvapą, perkame kavos staliukus puošiančius mados albumus. 2017-aisiais išmokome danišką žodį „hygge“ (jaukumo, patogumo būsena), kurio „Google“ paieškų skaičius išaugino visą namų aksesuarų kategoriją bei prieš perkant vilnonį užtiesalą ar medinį samtį išmokė savęs klausti, ar daiktas tik atliks funkciją, ar ir džiugins žvilgsnį.

Pandemijos laikas išskirtinis tuo, kad savo susikurtą aplinką pradėjome jausti ne tik akimis, bet visa savo esybe. Pagaliau pervertėme jau minėtus mados albumus, turėjome laiko pasėdėti interjero akcentu iki šiol buvusiame fotelyje ar uždegti prieš kelis metus dovanų gautą ir kol kas tik fotografuotą „Byredo“ žvakę. Ir supratome, kad tikroji prabanga yra paremta ne tik estetine verte, bet ir patogumu, galimybe prisiliesti, užuosti, įsisavinti, patirti.

Krištolo namų „Baccarat“ir mados namų „Off-White“ dizainerio Virgil Abloh krištolinių interjero detalių kolekcija

Lėti malonumai

Naujieji namų prabangos kriterijai negali būti perduoti nuotrauka ar lengvai aprašyti, nes  jų teikiamas malonumas skleidžiasi palengva ir sukuria 360 laipsnių patirtį. Netikėtu pandemijos hitu tapę meno aukcionai fiksavo įspūdingus pardavimus privatiems klientams į namų kolekcijas – ir šįkart aktuali buvo ne perpardavimo galimybė, bet sentimentali, patyriminė vertė. Itin sėkmingas šis laikas buvo ir prabangios kosmetikos kompanijoms, mat netekus galimybės lankytis grožio salonuose bei SPA centruose, norėjosi pamiršti makiažą ir daugiau dėmesio skirti odai bei prabangiems namų ritualams.

Į pakitusius prabangos pirkėjų norus greitai reagavo ir didieji internetiniai mados salonai: juose itin daug dėmesio skirta namų aprangai, netekus galimybės drabužį paliesti gerokai praplėsti aprašymai, pristatytos virtualios galimybės daiktą pasimatuoti ekrane pagal savo kūno matmenis. Tokie prabangos gigantai kaip „Moda Operandi“ ar „Matches Fashion“ pristatė su garsiais kūrėjais sukurtas namų aprangos bei aksesuarų kapsulines kolekcijas, krištolo ekspertai „Baccarat“ išpardavė su „Off-White“ dizaineriu Virgil Abloh sukurtą namų indų liniją. Ką jau sakyti apie dizainerės Phoebe Philo prieš kelis metus išleistą „Celine“ kašmyro apklotų kolekciją, kuri antrų rankų prabangos platformose tapo populiaresnė nei tos pačios kūrėjos rankinės ar drabužiai.

Pusiau juokais, pusiau rimtai galime sakyti, kad šiemet prabangų „Louis Vuitton“ kelioninį krepšį ar „Rimowa“ lagaminą pirkti verta tik tada, jei ketinate su jais kraustytis į užmiestį. O tai dabartinės „millennial“ kartos atstovų tarpe tapo aktualia pokalbių tema, mat pradėjus dirbti per atstumą nedidelis butas centrinėje miesto vietoje (ir, žinoma, solidi nuoma) tapo nebe toks svarbus kaip atrodė vos prieš kelis mėnesius.

Ką atneš rytojus?

Darbas iš namų, „Zoom“ susitikimai, patogi ir prisijaukinta namų erdvė, kiek pakitusi dienos rutina bei nauji vartojimo įpročiai – visa tai kuria reiškinį, kurį rinkodaros specialistai jau vadina „komforto ekonomika“. Jis pažymi, kad prekių ženklai bei dizaineriai savo prekes siūlo (ir siūlys) poilsio, sveikatos, meditacijos, laiko sau kontekste bei pabrėš, jog šį pandemijos laiką turime išnaudoti kaip sveikintiną pauzę ir galimybę investuoti į namų patogumą.

Kaip po 2008-ųjų finansinės krizės mada atsigręžė į minimalizmą, patrauklų sukuriama iliuzija apie laikui nepavaldų dizainą, taip šiandien ji mus vilioja pažadu apie daiktus, kurie mums padės atrasti ramesnį, geresnį, absoliutų patogumą pagaliau susikūrusį „aš“. Ar tai būtų šilkinis „La Perla“ chalatas ar kašmyrinė „The Row“ eilutė, vintažinė vaza ar „La Prairie“ kremas, šiai pandemijai pasibaigus tikrai būsime paragavę kokybiško laiko namuose bei supratę, kas iš tiesų kuria prabangos jausmą, kai restoranai nutyla, parduotuvių durys užsiveria ir oro uostai ištuštėja. Anksčiau ar vėliau visa tai baigsis ir 2020-ieji taps istorijos puslapiu. Svarbu nepamiršti to, ką išmokome: rinktis tai, kas teikia visapusį džiaugsmą, ir nuolat plautis rankas.

Tekstas publikuotas Kukla Mag rudens 2020 numeryje

Nuotraukos Vogue Runway, Baccarat, Instagram, WWD