Christian Dior aukštoji mada pavasaris-vasara 2015 | Retrofuturizmas, arba ką daro Rafas Simonsas

15 02 03

Aukštoji mada lipa nuo pjedestalo. Nusileidusi ant žemės ji suvokia, kad tenka pamesti pasakišką aurą, susitapatinti su pret-a-porter bei ieškoti naujų potencialių klienčių, kurios galbūt dar net nežino, kuo aukštoji mada skiriasi nuo dėvimosios. Taip pat ji pamažu bando įrodyti, kad nemiršta ir kad gali būti aktuali net tada, kai manekenei nespėjus nulipti nuo podiumo jos demonstruotas drabužis jau laukia elektroniame pirkinių krepšelyje. Aukštosios mados pasirinkimas žiaurus: išnykti ir likti tik vadovėliuose aprašomu menu, arba… pasikeisti iš pagrindų ir įrodyti, kad paskutinės vinys į karstą dar neįkaltos.

Trumpiau tariant – aukštajai madai reikia naujų herojų, kurie sugebėtų tinkamai įvertinti ne tik šios meno šakos tradicijas, bet ir blaiviai žiūrėtų į šių dienų rinką bei klientę. Ir, tarsi princas pasakoje, į šiuos maldavimus atsiliepia Rafas Simonsas. Tylusis belgas, šį sezoną visiškai pakeitęs “Dior” aukštosios mados koncepciją ir radęs kompromisą ten, kur susikerta du kardinaliai skirtingi požiūriai į aukštąją madą. Tai gali nepatikti. Gali šokiruoti arba pasirodyti paprasčiausiai nepriimtina, bet R. Simonsas žino, ką daro.

Toliau →

Vyrų mados savaitė rudeniui-žiemai 15/16 | Naujųjų laikų romantikas

15 02 02

Plėšyti džinsai ir madingas džemperis? Sportiniai bateliai? Akiniai veidrodiniais stiklais ir “Dior Homme Sport” dvelkiantis odinio švarko pamušalas? Ne, jau nebe. Keletą pastarųjų sezonų ant podiumų vyravęs antrąją paauglystę išgyvenančio vyro įvaizdis suaugo. O tuomet, nublizginęs batus apvaliomis noselėmis ir iš spintos išsitraukęs kiek per mažą megztinį, jis pradėjo vėl žaisti vaikystę – įsimylėjo pastelines spalvas, klasikinį romaną ir senas nuotraukas, kuriose jį rengia mama.

Kiekvienąkart pasibaigus kuriai nors iš mados savaičių susimąstau apie tai, kokį šių dienų kontekstą pasiskolinti kaip tinkamiausią apžvalgos foną. Nors brandaus grožio Renesansu vadinami 2015-ieji žvilgsnį pratina prie bekeičiančios mados vizualikos, rudens-žiemos vyrų kolekcijos, net ne kartą peržengusios retro stiliaus ribą, mintimis nunešė į ankstyvosios paauglystės žaidimus ir net vaikystę. O jeigu tiksliau – paskatino pastebėti paprastai engiamus tylius romantikus ir iškelti juos į šviesą. Jie keisti. Daugeliui keliantys šypseną. Užtat pagaliau įdomūs ir nebandantys vaidinti brandos nepriekaištingai sukirptu kostiumu.

Toliau →

Valentino S/S 2015 | XXI a. prerafaelitės

15 01 20

Koks yra vyraujantis šiuolaikinis moters įvaizdis mados fotosesijose, reklaminėse kampanijose, ant podiumų? Dažniausiai tai – stipri šiuolaikinė moteris, nebijanti savęs išreikšti moderniu griežtos konstrukcijos drabužiu, drąsiai žvelgianti į kamerą ir savo moteriškumą maskuojanti greita eisena bei statiškomis pozomis. Tarsi priešprieša pernelyg seksualiam tradicinių reklamų įvaizdžiui, ji parodo, kad moteris niekuo nenusileidžia vyrui ir perima geriausias abiejų lyčių savybes.

Dėl to kartais pasidaro labai įdomu mados vizualikoje atrasti išimčių, moterį vaizduojančių kaip itin efemerišką, jautrią būtybę, tarsi nužengusią iš XIX a. paveikslo. Ji tokia atsiskleidžia fotografų Paolo Roversi ar Camillos Akrans darbuose, meno kūriniu tampa stilistės Grace Coddington, dizainerių Elie Saabo, Johno Galliano rankose. Fotografo Michalo Pudelkos sukurta „Valentino“ mados namų pavasario-vasaros sezono kampanija – tarsi prerafaelitų tapytojų meno citatų rinkinys, supintas su Sofios Coppolos filmo „Jaunosios savižudės“ stilistika. Paslaptingai rami pajūrio erdvė, paaugliškos išvaizdos merginos, blanki šviesa ir tušti žvilgsniai į tolį. Žiūrint į kiekvieną nuotrauką sunku negalvoti apie tyliai dramatišką Šekspyro Ofelijos paveikslą ar mitines nimfas. Vienas gražiausių šiuolaikinės mados fotografijos pavyzdžių? Be abejo.

Toliau →

Maison Margiela HC S/S 2015 | Puolusių herojų beieškant

15 01 14

Kai paskutinę 2014-ųjų dieną rašiau apie tai, kad šie metai įtvirtins jaunųjų talentų statusą mados industrijoje, tyčia šiek tiek sutirštinau spalvas sukurdama opoziciją tarp „tada“ ir „dabar“. Šiandien, rašydama apie Johno Galliano sugrįžimą ir debiutinę kolekciją „Maison Margiela“, naujienų sraute pamačiau britiškojo „Vogue“ tekstą apie vieną naujausių industrijos gandų. Tomas Fordas grįžta į „Gucci“ mados namus, kuriuos prieš dvi dešimtis metų pavertė tuo, kuo jie yra dabar.

Socialinės medijos ir naujienų forumai dabar dar mirgėte mirga žymomis #MargielaMonday ar #TheKingIsBack, bet už poros valandų sulauksime ir #TomFordForGucci. Ironiška, bet Vaccarello, Kane’as ir Katrantzou kol kas gali pasitraukti į šoną. Nes gali būti, kad 2015-ieji prasideda ne naujomis pradžiomis, o žada senų pabaigų tęsinius. Juk kiekviena gera istorija privalo turėti puolusio herojaus detalę su gražia pabaiga, tiesa?

Toliau →

2014-ieji madoje | Didžiųjų lūžių pradžia

14 12 31

Metų pabaigoje iš naujo peržvelgiant svarbiausius pastarųjų 12 mėnesių mados įvykius apima noras viską surikiuoti tarsi knygų sąrašą bibliotekoje. Nejučia pradedu ieškoti tinkamiausio apibūdinimo visam metų kontekstui, rikiuoju svarbiausius pokyčius ir bandau suvokti, kaip kiekvienas jų atsispindės kitų metų įvykių apžvalgoje. Bet… Dažniausiai tik nusišypsau suvokusi, kad nėra nieko pastovesnio už laikinumą: didieji mados namai ir toliau vykdo dizainerių rotaciją, perspektyvūs nauji veidai keičia senus, o sąrašą vainikuoja įspūdingi sugrįžimai ir skaudžiausios klaidos.

Vis dėlto 2014-ieji iš bendro apžvalgų konteksto iškrenta. Ir tikrai ne naujienų skaičiumi ar daugelio pasipiktinimą sukėlusia pramogų pasaulio invazija į elitistine laikomą mados industriją. Mada pergyvena vieną didžiausių lūžių per pastaruosius kelis dešimtmečius ir 2014-ieji tik patvirtino daugelio kritikų spėjimus – prasideda naujosios žaidėjų kartos aukso amžius.

Toliau →