Maison Margiela HC S/S 2015 | Puolusių herojų beieškant

15 01 14

Kai paskutinę 2014-ųjų dieną rašiau apie tai, kad šie metai įtvirtins jaunųjų talentų statusą mados industrijoje, tyčia šiek tiek sutirštinau spalvas sukurdama opoziciją tarp „tada“ ir „dabar“. Šiandien, rašydama apie Johno Galliano sugrįžimą ir debiutinę kolekciją „Maison Margiela“, naujienų sraute pamačiau britiškojo „Vogue“ tekstą apie vieną naujausių industrijos gandų. Tomas Fordas grįžta į „Gucci“ mados namus, kuriuos prieš dvi dešimtis metų pavertė tuo, kuo jie yra dabar.

Socialinės medijos ir naujienų forumai dabar dar mirgėte mirga žymomis #MargielaMonday ar #TheKingIsBack, bet už poros valandų sulauksime ir #TomFordForGucci. Ironiška, bet Vaccarello, Kane’as ir Katrantzou kol kas gali pasitraukti į šoną. Nes gali būti, kad 2015-ieji prasideda ne naujomis pradžiomis, o žada senų pabaigų tęsinius. Juk kiekviena gera istorija privalo turėti puolusio herojaus detalę su gražia pabaiga, tiesa?

Toliau →

2014-ieji madoje | Didžiųjų lūžių pradžia

14 12 31

Metų pabaigoje iš naujo peržvelgiant svarbiausius pastarųjų 12 mėnesių mados įvykius apima noras viską surikiuoti tarsi knygų sąrašą bibliotekoje. Nejučia pradedu ieškoti tinkamiausio apibūdinimo visam metų kontekstui, rikiuoju svarbiausius pokyčius ir bandau suvokti, kaip kiekvienas jų atsispindės kitų metų įvykių apžvalgoje. Bet… Dažniausiai tik nusišypsau suvokusi, kad nėra nieko pastovesnio už laikinumą: didieji mados namai ir toliau vykdo dizainerių rotaciją, perspektyvūs nauji veidai keičia senus, o sąrašą vainikuoja įspūdingi sugrįžimai ir skaudžiausios klaidos.

Vis dėlto 2014-ieji iš bendro apžvalgų konteksto iškrenta. Ir tikrai ne naujienų skaičiumi ar daugelio pasipiktinimą sukėlusia pramogų pasaulio invazija į elitistine laikomą mados industriją. Mada pergyvena vieną didžiausių lūžių per pastaruosius kelis dešimtmečius ir 2014-ieji tik patvirtino daugelio kritikų spėjimus – prasideda naujosios žaidėjų kartos aukso amžius.

Toliau →

Naujos istorijos koncepcija | Celine Resort 2015 by Tyrone Lebon

14 12 08

Šiandieninei madai nebeužtenka tik estetinio patrauklumo ar prekės ženklo, kurį žiniasklaida ar industrijos elitas paverstų geidžiamu ir išskirtiniu. Naujoji mados būtinybė yra ne prabangi etiketė ar pozicija mados leidinyje, bet po šilkiniu popieriumi ir standžiu aukso spalvos kartonu slypinti emocija. Jeigu tiksliau – asmeniškumas ir emocinis prieraišumas, sukurta istorija, jos tęstinumas. Juk ne veltui ilga ir dramatiška mados namų praeitis visuomet susilaukia ypatingo dėmesio, tampa kokybės, autentiškumo garantu. Versace, Saint Laurent, Chanel – už šių prekės ženklų naujausias kolekcijas kalba jų logotipai, parašytos biografijos, pastatyti filmai.

Tiesa, tai nereiškia, kad taisyklė “sena = gera” yra universali. Šiandien žymiai įdomiau stebėti, kaip savo istoriją formuoja palyginti modernūs prekės ženklai. Arba tie, kurių praeitį tarsi nubraukė nauji kūrėjai, savo stipria charizma ir kūrybos braižu parodę, kad svarbiausia tai, kas yra dabar. Dėl to vienas įdomiausių šiandienos pavyzdžių – mados namai Celine, kurių dizainerė Phoebe Philo puikiai žinomą ir ne vienam garsiam kūrėjui praeityje patikėtą vardą transformavo į prabangaus asketiškumo sinonimą. Naujoji Resort 2015 kolekcijos kampanija yra Ph. Philo vizijos tęstinumo įrodymas. Nuogos asmenybės estetika, pačią Ph. Philo primenančios Darios Werbowy veidas, neutrali, kasdieniška aplinka. Istorija tęsiasi.

Toliau →

Esminis akcentas | Krepšys

14 11 20

Nors niekuomet netikėjau tobulų daiktų sąvoka, šio rudens pradžioje nusprendžiau leistis į tos vienintelės kasdienės rankinės paieškas. Ne per didelės, bet talpinančios kompiuterį, juodos, patvarios, turinčios ilgesnę rankeną, griežtos formos, talpios… Sąrašą turbūt būtų galima tęsti be galo, nes visą sezoną mintyse nešiojau tik vieną modelį – Balenciaga mados namų kūrinį „Le Dix“. Kadangi tuo viskas ir pasakyta, tobula rankinė mano spintoje tikrai neatsidūrė. Užtat vieną dieną skubant Stiklių gatve žvilgsnis nukrypo į butiką Boho Chic ir netikėtai iškėliau sau iššūkį… klasikinę juodą svajonę iškeisti į kai ką gerokai ryškesnio ir skambančio tikrai ne taip patraukliai. Taip mano juodame garderobe atsirado metalu spindintis sportinis krepšys neoninėmis rankenomis ir ryškiai oranžiniu vidumi. Ir greitu metu tikrai niekur nedings.

Toliau →

Juozas Statkevičius HC S/S 2015 | Įkvėpimo anarchija

14 11 17

Tas saldžiai kartus žodis įkvėpimas. Toks pažįstamas iš kiekvieno apžvalginio teksto, mados kūrėjų komentarų ir bandymų atrasti bent menkiausią galimybę sukurti kontekstą kūrybai. Ir mada pradeda jo nemėgti, nes įkvėpimą dizaineriams vis dažniau atneša (o gal kaip tik padeda maskuoti jo stoką) stereotipinė dirbanti moteris, modernus vyras ar XXI a. gyvenimo būdas. Mada bijo įkvėpimo, nes bijo virsti teatru, kur kiekvienas kostiumas pritaikytas tik tam vieninteliam herojui, o šiandieninė situacija diktuoja būtinybę įtikti visiems. Tarsi nuklydimai minčių labirintais būtų yda, o mūzų išskirtinumas žavėtų nebent perkamąja galia.

Tiesa, kartais įkvėpimas turi ir tamsiąją pusę. Tą, kuri apakina kūrėją ir išlaisvindama jo vaizduotę suriša rankas. Jeigu tiksliau – sukuria ribas, kurias dizaineriui tampa baisu peržengti. Kai šviesos nulydėjo paskutinį Juozo Statkevičiaus Maroko kolekcijos modelį, dar kurį laiką mąsčiau, ką apie įkvėpimą pasakytų pats mados kūrėjas. Ar pasirenkama tema leidžia save išbandyti naujame, mažiau pažįstamame idėjų lauke, ar priešingai – palengvina užduotį ir sukuria aiškesnę apibrėžtį galimoms temos interpretacijoms. Geriau pažįstantiems J. Statkevičiaus kūrybą atsakymą turbūt buvo lengva rasti ketvirtadienį vakare ant podiumo. Aš jo ieškau iki šiol, bet todėl ir įdomu į kolekciją žvelgti per įkvėpimo prizmę ir rašyti būtent apie jį – tokį abstrakčiai konkretų, dažnai nepasiduodantį logikai ir emocionalų. Beveik anarchišką.

Toliau →