Self Service | Stilius pagal Marie-Amelie Sauve

14 10 16

Prancūzė mados redaktorė bei stilistė Marie-Amelie Sauve yra viena tų asmenybių, simbolizuojančių pastovumą visoje mados industrijoje. Nors ji retai duoda interviu ir nėra linkusi atskleisti per daug informacijos apie savo darbą ar asmeninį gyvenimą, sunku nesižavėti jos ir kūrėjo Nicolas Ghesquiere duetu (jie kartu dirba jau nuo 1997 metų, kai Ghesquiere tapo „Balenciaga“ dizaineriu), nuolatiniais darbais prancūziškame ir amerikietškame „Vogue“, „W“, „Interview“ ar „System“ žurnaluose. Pastovus ir jos pačios įvaizdis – nenuginčijamai prancūziškas (net jeigu ir nemėgstu šios klišės), natūralus.

Neneigsiu, kad eklektiška, neretai futuristinį atspalvį įgaunanti jos stilistika tikrai nėra tai, kas patiktų didžiajai auditorijos daliai. M. A. Sauve darbai dažniausiai gan statiški, tačiau provokuojantys savo turiniu, neįprastais sprendimais – būtent dėl jų taip įdomu stebėti senus „Balenciaga“ bei dabartinius „Louis Vuitton“ pristatymus, kuriuose kiekviena manekenė atrodo it tobulas meno kūrinys. Nesinori pašalinti nė vienos detalės, o spalvų, raštų bei audinių deriniai visomis prasmėmis daugiasluoksniai. Tokia ir naujausia jos fotosesija leidiniui „Self Service“, kurio viršelį papuošė pačios stilistės nuotraukos.

Toliau →

Esminis akcentai | Auskarai

14 10 15

Nemėgstu aksesuarų. Niekada nesutiksite manęs seginčios kaklo papuošalą, prie marškinėlių priderinusios apyrankę ar pasipuošusios net  subtiliausių auskarų pora. Prisijaukinti nepavyko net siauro, ant „Prada“ podiumo matyto šalikėlio ar klasikinės vilnonės skrybėlės. Vienintelė išimtis – riešą retkarčiais juosiantis vyriško stiliaus laikrodis, kai mėgstamo marškinėlių ir džinsų derinio būna jau tiesiog per mažai.

Kaip daugelis merginų, ankstyvoje paauglystėje persirgau plastikinių papuošalų liga ir perėjau šiandien šypseną keliančių didelių auksinių laikrodžių etapą, kol galų gale suvokiau, kad geriausi aksesuarai man yra nebent tie, kuriais galiu pasigrožėti žurnalų puslapiuose. Tik ne veidrodyje. Tiesa, tol, kol nepamačiau „Celine“ ir „Louis Vuitton“ rudens sezono kolekcijų, kurių nepriekaištingą stilistiką būtų sunku įsivaizduoti be… masyvių auskarų.

Toliau →

Mados kryptis | Nuobodulio estetika

14 10 14

Didelis megztinis, patogios laisvos kelnės, sportiniai bateliai, kuprinė… Šiandieninis madingos moters įvaizdis visiškai neatitinka to, ką galbūt esame įpratę vadinti mada. Jis pašvęstas patogumui, neutralumui ir savęs atskyrimui nuo nuolat besikeičiančių mados tendencijų, kiekvieną sezoną matomų ant podiumo ir žurnalų fotosesijose. Naujuoju mados troškimu tapo nebe vadinamieji „it“ daiktai ar tam tikrą naują kryptį atitinkanti stilistika, tačiau netikėta nuobodulio estetika, kuri meno pasaulyje apibrėžiama kaip estetinė patirtis, kuriama iš kasdienybės banalumo. Nuo kurio menas (o šiuo atveju ir mada) paprastai padeda pabėgti. Tad darosi įdomu: iš kur atsiranda noras madą stebėti pasyviai, o ne joje dalyvauti?

Toliau →

Spintos guru x PPC Ozas | Rugsėjo pasirinkimas

14 09 20

Rugsėjis ir prasidedančios mados savaitės – milžiniškas įkvėpimo šaltinis tiek visai mados industrijai, tiek paprastiems mados gerbėjams. Sunku atitraukti žvilgsnį ne tik nuo to, ką matome ant podiumų, bet ir nuo didžiųjų mados sostinių gatvės stiliaus. Todėl šio mėnesio pasirinkimą kartu su PPC Ozas dedikavau vienai įdomiausių mados mėnesio detalių – modelių gatvės stiliui, kitaip dar vadinamam MOD – model off duty. Tai tapo net tam tikra susiformavusia uniforma, į kurią būtinai įeina patogios kelnės, puiki avalynė, stilinga rankinė ir, be abejo, odinis švarkelis. Tobulas pasirinkimas rugsėjui? Net neabejoju.

Toliau →

Sekmadienio pasirinkimas | Swinging London

14 08 31

Nors šiandien populiaru kalbėti apie tai, kaip mados tendencijas formuoja moderniosios technologijos bei kaip šiandien galima interpretuoti įvairių laikotarpių stilistiką, esu įsitikinusi, kad su tendencijos ištakomis geriausia susipažinti paprasčiausiu būdu – domintis jos istorija. Ne paslaptis, kad viena ryškiausių rudens-žiemos sezono krypčių yra septintojo dešimtmečio pabaigos nuotaikos, tad neskaityti apie svinguojantį Londoną ar youthquake judėjimą reikštų paprasčiausiai nesuprasti, ką tas laikotarpis reiškia šių dienų įvykių kontekste.

Vienas šiam sezonui pasirinktų mano informacijos (o gal labiau įkvėpimo) šaltinių – amerikietiškojo Vogue stilistės ir kūrybos direktorės Grace Coddington knyga Grace: A Memoir. Juose į septintojo dešimtmečio pabaigą žiūrima jauno modelio, buvusio pačiame įvykių centre Londone, akimis, tad būtų sunku įsivaizduoti tinkamesnį skaitinį, jeigu įdomu, kaip gimė ryškus grafinis makiažas ir išpopuliarėjo trapecijos formos trumpučiai siluetai. Vis dėlto šiandien – ne apie knygą (ją, beje, labai rekomenduoju), bet žurnalo Numero fotosesiją, dedikuotą Grace aprašytoms Londono dienoms ir naktims, darbo užkulisiams bei bendrai laikmečio stilistikai.

Toliau →