Na, nors kartą per metus reikia parašyti įrašą tema „aš“ ir palaikyti blogo kaip internetinio dienoraščio idėją, tad geresnės dienos nei gimtadienis tam tiesiog nėra. Šiandien man sueina 17. Gimimo dienos išvakarėse nusižudė vienas mėgstamiausių dizainerių Alexander McQueen, startuoja mados savaičių maratonas, kaip tyčia pradeda plyšti mylimiausios rankinės rankenos bei sutrumpintų pamokų džiaugsmą numalšina mintis, jog… senstu.
Šie metai yra paskutiniai, leisiantys džiaugtis vieta tarp young, talented and underage mados tinklaraštininkų, šiuo metu griaunančių visus industrijos pamatus bei įrodinėjančių, kad gali būti keturiolikos ir stebėti haute couture pristatymus kartu su mados pasaulio veteranais. Juk ir Spintos Guru staiga išpopuliarėjo būtent po įrašo, kuriame blogo autorė prisipažino esanti toli gražu ne profesionalė, o eilinė penkiolikinė mokinukė. Nesupraskite neteisingai – man gaila ne dėl jauno amžiaus sulaukiamų komplimentų bei nuostabos, bet dėl greitai bėgančio laiko. Su pavydu sklaidau žurnalų puslapius, kuriuose jaunos žurnalistės prisipažįsta į savo sritį pradėjusios gilintis gerokai anksčiau nei aš. Septyniolikos jos jau buvo jaunosios profesionalės, savo darbus publikavusiuos ne viename leidinyje, o aš šią amžiaus ribą pasiekiau ir… jaučiuosi ta pati Missoni pristatymą per FTV stebinti trylikametė, kuriai podiumas blizga tik iš kompiuterio ekrano. Tačiau bijau, kad po keletos metų reikalavimai mano darbų kokybei bus žymiai didesni ir vien tik aistros madai pasidarys maža. Ar tai liks tik pomėgiu, kuriam užteks kelių valandų, praleistų prie kompiuterio? O gal mados industrija taps mano gyvenimu? Vis sau kartoju, kad planuoti bei prognozuoti dar anksti, tačiau jaučiu, kad kartu su septynioliktuoju gimtadieniu pamažu atėjo ir apmąstymų metas.
Ačiū, kad esate dalis mano gyvenimo.
Bučkis