Kokia yra aukštosios mados esmė? Turbūt daugelis iš Jūsų atsakytų, jog aukščiausios kokybės rankų darbas, kruopštumas ir jį atspindintys siuvinėjimai, valandų valandas užtrunkantis kūrybinis procesas, geriausi audiniai ir meno kūrinių vardo vertos suknelės. Tačiau Givenchy mados namų dizaineris italas Riccardo Tisci įžvelgia dar vieną ypatybę, kurią turbūt laiko pačia svarbiausia – privatumas. Todėl jau trečią sezoną iš eilės šie legendinis Paryžiaus namai rengia ne „viešą“ šou su podiumu ir gausybe fotografų, bet uždarą pristatymą, skirtą tik svarbiausiems pirkėjams bei įtakingiausiems redaktoriams, o žiniasklaidai pateikia iš anksto paruoštą nuotraukų rinkinį. Gaila, jog negalime pamatyti šių nuostabių suknelių judant ant einančios manekenės kūno, tačiau nepakartojama dešimties modelių kolekcija, įkvėpta, kaip sakė R.Tisci, tyrumo ir šviesos paieškų tamsoje, nuo to netampa mažiau įspūdinga.
Na taip, daug kas skundėsi, jog R.Tisci vėl pateikia matytus modelius (siauras siluetas, permatomi audiniai, plunksnos ir siuvinėjimai, primenantys skeletą) bei tokį patį nuotraukų rinkinį su dešimčia modelių, tačiau ši šešis mėnesius Givenchy atelier kurta kolekcija reikalauja ne vertinimo „iš pirmo žvilgsnio“, tačiau gilaus nagrinėjimo ir inspiracijos suvokimo. Pats kūrėjas, kalbėdamas su žurnalistais, aiškino, jog jis pavargo nuo juodos spalvos, nuo ryškių kontrastų ir norėjo atrasti kažką itin švelnaus, trapaus ir tyro, tarsi romantiškas sapnas ar svaja. Tokiam įvaizdžiui sukurti jis pasitelkė pačius šviesiausius smėlinės, dramblio kaulo ir baltos spalvų atspalvius: „Balta tapo itin stipria spalva – kai moterys nori būti seksualios ir romantiškos tuo pat metu, joms visad pagelbėja būtent balta“. Lengvumo įspūdį sukūrė ir žąsies plunksnos, panaudotos formuoti iškiliai kaklo linijai, ir stručio plunksnos, derintos su nėrinių raštu.
Itin įdomios ir kitos drabužių puošybai panaudotos detalės. Vienas netikėčiausių sprendimų – krištolo lašeliai, įvairioje šviesoje audinį paverčiantys vis kitokiu. R.Tisci šiam efektui sugalvojo gražų pavadinimą – „Angelų ašaros“. Trumpiems švarkeliams transformuoti į couture kūrinius jis pasitelkė mezginius imituojančius baltus porceliano karoliukus, o kiekvieną basučių porą dekoravo ypatingais šviesaus vaško gėlių elementais, įkvėptais devyniolikto amžiaus paveikslų. Galų gale verta paminėti ir dizainerio pamėgtas kutų detales, kurios papuošė ne tik žemę siekiančias sukneles, bet ir… nedideles kapsulės formos delninukes. Tiesa, finalinės auksaspalvės suknelės kutai pagaminti ne iš siūlų, bet iš… plonyčių (vos vieno milimetro storio) grandinėlių! Išties angeliška, tiesa?
Akimirkos iš uždaro pristatymo
Nuotraukos vogue.com, Vogue Paris, style.com, TFS
Bučkis