Mados industriją išties būtų sunkoka pavadinti stabilia ar bent jau kažkiek pastovia. Juk joje kas pusmetį (ar net greičiau) kinta ne tik batelių ar suknelių tendencijos, bet ir vidinė atmosfera: kurie mados namai iškyla, kurių prestižas smunka, koks leidinys susirinks didžiausią skaičių reklamos puslapių, kurio viršelį papuoš populiariausia įžymybė ar modelis – konkurencinė kova verda it smala katile. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kaip tarpusavyje gali konkuruoti… mados sostinės? Na taip, visi puikiai supranta, kad Paryžius pats įspūdingiausias, o Londonas vis dar išgyvena paauglystę, tačiau šįkart kalbame ne apie kokybę, o apie principus. Prieš tris savaites, spalio pradžioje, visus mados portalus apskriejo naujiena apie Niujorko ir Milano konfliktą dėl kitų metų rugsėjo mados savaičių tvarkaraščių. Atrodo, jog šiame kare nebus sotus nei vilkas, nei avelės paliktos sveikos…
Ši ilga ir iki šiol dar tebesitęsianti istorija prasidėjo Niujorke, kai CFDA (Council of Fashion Designers of America) paskelbė, kad kitą rugsėjį prasidėsiančią pavasario/vasaros 2013 mados savaitę planuos pagal vieną didžiųjų JAV švenčių Darbo dieną (Labour Day). Ši data, kiekvienais metais pažymima pirmąjį rugsėjo pirmadienį, 2012-aisiais bus rugsėjo 3-ioji, o CFDA, siekdami išvengti net minimaliausių susikirtimų, nusprendė mados renginių tvarkaraštį pradėti kiek vėliau, nei įprastai – rugsėjo 13-ąją, ketvirtadienį. Ką tai reiškia? Pasirodo, kad tada Londono mados savaitė nusikelia į 21-25 dienas, o Milano Mados Rūmai (Camera Nazionale della Moda), iš anksto suplanavę pristatymus rugsėjo 19-25 dienoms, ne tik kertasi su Niujorku, bet ir baigiasi tą pačią dieną su Londono renginiais. Paryžiaus mados savaitė, einanti iškart po Milano, šiame konflikte išlieka neutrali.
Kodėl visai tai įvyko? Pasirodo, kad dar 2008-ųjų rugsėjį visų mados sostinių atstovai nusprendė laikytis atitinkamos tvarkaraščių sudarymo sistemos 2009, 2010 ir 2011 metams. Niujorkiečiai bei Londono atstovai net neabejojo, kad ta pati sistema išliks ir toliau, o Milano Mados Rūmai su vadovu ir Milano Mados savaitės prezidentu Mario Boselli priešakyje iš anksto nusprendė pasirinkti patogiausią datą, kuri, jų manymu, būtų tikusi visiems.
Atrodo, ką galėtų pakeisti keletas dienų? Na, mados pasaulyje, kaip ir kiekviename milžiniškame nesustojančiame versle, kiekviena minutė svarbi. Redaktoriams bei prekybos tinklų atstovams tektų rinktis tarp Niujorko, Londono ir Milano, modeliai taptų situacijos įkaitais, o tarp mados sostinių kiltų didžiulis karas dėl dėmesio. Tik pabandykite įsivaizduoti, kas atsitiktų, jei JAV bei Jungtinės Karalystės mados leidinių atstovai nuspręstų praleisti Milano pristatymus – jie iškart netektų visos eilės klientų, ką jau bekalbėti apie reklaminius užsakymus bei drastiškai mažėjantį puslapių skaičių!
Situaciją gelbėti nusprendė CFDA prezidentė ir Niujorko mados veteranė Diane Von Furstenberg, ne tik pasižyminti puikiu skoniu bei plačiu pažinčių ratu, bet ir neprastais diplomatiniais sugebėjimais. Parašiusi laišką Milano Mados Rūmams bei paskui nusprendusi vykti pas savo seną draugą M.Bosinelli, D. Von Furstenberg pabandė sušvelninti padėtį. „Mes esame draugai, vienas kitą pažįstame jau daug metų ir šią problemą išpręsime“,- žurnalistams žadėjo dizainerė. Deja, Milano atstovo žodžiai nebuvo tokie optimistiški: „Kas padaryta, tas padaryta, bet mes tikimės iš naujo aptarti 2013-ųjų datas“.
Nors prieš keletą dienų ir buvo pranešta, kad Diane pasiruošusi nuryti karčią piliulę, nusileisti italams bei pasistengti įtikinti CFDA vadovybę dėl datos nustūmimo keliomis dienomis atgal, M.Bosinelli atsakymo dar nesulaukta. O tuo tarpu pamažu kyla įtampa ne tik tarp vadovybių, bet ir… tarp įtakingiausiųjų industrijoje. Štai vienas CFDA vadovų Stevenas Kolbas pabrėžė, kad visi miestai savitai unikalūs, bet Niujorkas vis tik neturi noro nusileisti, o britiškojo Vogue redaktorė Alexandra Shulman viešai pareiškė abejojanti, jog „kažkas galėtų norėti vykti į Milaną, kai Londonas pasiūlys aukščiausio lygio renginius“. Drąsūs pasisakymai, ar ne?
Iš tiesų būtent A.Shulman ir Londonas visoje šitoje situacijoje ir tampa „atpirkimo ožiu“ – juk daugelis ten atvyksta tik dėl Burberry ar Christopher Kane, tačiau niekad neišmainytų į juos Prada ar Versace šou. Daugelis modelių bei makiažo meistrų tikriausiai taip pat praleistų Londono renginius bei vyktų tiesiai į Gucci bei Dolce & Gabbana šventovę. Kas lieka Londonui? Būkime žiaurūs, bet teisingi – tik viltys bei niūrokos perspektyvos.
Kur šiame chaose atsiranda Paryžius? Kadangi Chambre Syndicale nusprendė papildomų problemų nekelti, jie priėmė sprendimą kolekcijas pristatyti taip, kaip ir kasmet – iškart po Milano mados savaitės. Taigi galime teigti, kad turime dvi skirtingas stovyklas: Niujorką su Londonu (pasisako už kiek pakeistą tvarkaraštį ir seka iš eilės) bei Milaną su Paryžiumi (pernelyg nesirūpina dėl persiklojančių datų bei taip pat seka iš eilės). Štai ir laukia karas be laimėtojų, nes jau visą mėnesį nepavyksta rasti abiems šalims priimtino kompromiso, o Diane bei Mario pastangos vienas kitą įtikinti taip pat kol kas bergždžios. Ką gi, belieka laukti istorijos tęsinio, tiesa?
Nuotraukos TFS
Bučkis