Priešais mane ant balto fotelio sėdi plačiai besišypsanti stilinga moteris. Ji dėvi trapecijos kirpimo paltą su oranžiniu leopardiniu raštu, paprastus baltus marškinius, odines kelnes. Jos pirštus puošia keletas masyvių žiedų, o veide matosi švelnus nuovargis. Kai ketvirtadienio rytą kalbinau vyriausiąją „H&M“ dizainerę Ann-Sofie Johansson, ji buvo ką tik atvykusi į Vilnių, kur tą patį vakarą dalyvavo pirmosios tinklo parduotuvės Vilniuje atidaryme, tačiau jautėsi ir, žinoma, atrodė puikiai. Nors dėl įtempto grafiko dizainerę kalbinau vos penkiolika minučių, jų užteko, kad po susitikimo Stokholme iš naujo susižavėčiau šia išskirtine asmenybe bei sužinočiau jos nuomonę apie minimalizmą, darbą didžiulėje kompanijoje, šiandienos kūrėjų ambicijas ir net merginas, į kurias norisi atsisukti gatvėje.
– Sveikinu atvykus į Lietuvą! Ar tai – pirmasis Jūsų apsilankymas?
– Taip, pirmasis. Iš tiesų ką tik atkeliavau, todėl dar neturėjau laiko geriau susipažinti su vieta. Ši popietė turėtų būti laisvesnė, todėl nekantrauju truputį pasivaikščioti.
– Esame vieni pirmųjų lankytojų šioje parduotuvėje. Mano nuomone, ji šiek tiek skiriasi nuo kitų, matytų, pavyzdžiui, Stokholme, ar ne?
– Žinoma. Čia gerokai šviesiau, erdviau. Kiekvienos parduotuvės intejerą kuria vis kiti architektai. Matau, kad čia bus parduodamos beveik visos linijos. Itin man patinka tai, kad netrūksta manekenų, nes žmonėms svarbu matyti, kaip drabužis atrodo ne ant pakabos.
– Šiuolaikiniai dizaineriai jaučia spaudimą kiekvieną sezoną pristatyti naujas idėjas. Žinoma, puiku, kai kūrėjas turi savo asmeninį braižą, kaip, pavyzdžiui, Phoebe Philo iš “Celine”, tačiau įkvėpimo šaltiniai bei temos nuolat keičiasi. Ar Jums ieškoti naujų idėjų ir visą laiką save stumti pirmyn nėra sudėtinga?
– Manau, tokia kaita – mados egzistavimo esmė, ar ne? Mada visuomet juda į priekį, net jeigu įkvėpimo ieškome praeityje. Svarbiausia, kad drabužis atitiktų žmogų, mada besimėgaujantį dabar, įsilietų į šiandieninį kontekstą. Tiesa, šiuo metu mados tendencijos “užsilaiko” – mėgstu sakyti, jog dabar netgi sunku rasti kažką, kas būtų visiškai nemadinga. Vienu metu stebime daugybę tendencijų ir jos visos nuostabios! Todėl dabar mada man atrodo gerokai įdomesnė ir smagesnė nei tada, kai aš pradėjau savo karjerą. Tuo metu vyraudavo vos viena tendencija, kurios visi laikydavosi įsikibę, o šiuo metu matau daugiau galimybių saviraiškai.
– Taigi šiuolaikinė mada taikosi prie asmenybės, o ne atvirkščiai. Kurio laikotarpio mados tendencijos buvo artimiausios būtent Jums?
– Manau, kad tai būtų dešimtasis dešimtmetis, kai daugelis atsigręžė į minimalizmą ir “Prada” mados namai pristatė nailoninį krepšį. Tai buvo labai tyra, jokių nereikalingų detalių, kiekvienas drabužis turėjo atrodyti tobulai. Ir, žinoma, daug pilkų atspalvių.
– Šį sezoną devyniasdešimtieji taip pat labai populiarūs, tačiau dėmesys kreipiamas į “grunge” stilių – kai kurie kūrėjai, pavyzdžiui, Hedi Slimane, net sulaukė kritikos už tai, kad šio laikotarpio stilistika nėra verta “pret-a-porter” podiumo ir turi būti palikta dėvėtų drabužių parduotuvėms. Ar tikrai?
– Aš taip griežtai nežiūrėčiau – juk viskas priklauso nuo pateikimo ir konkrečios idėjos. Man “grunge” patinka, nes mėgstu visas subkultūras – rokeriai, pankai, “mod” jaunimas. Visa tai kyla iš gatvės ir yra labai savalaikiška, labai įdomu.
– Ir truputį ironiška, nes už madingus flanelinius marškinius žmonės pasiryžę mokėti keletą tūkstančių eurų. Mada turi savotišką humoro jausmą, ar ne?
– Taip, ironijos madoje netrūksta, bet kodėl gi ne? Pastaruoju metu viskas nebėra taip griežta, kūrėjai nebijo linksmintis – ant podiumo pasirodo įvairiausi raštai, marginimai, keisti audiniai. Juokaujame ir kalbėdami apie devintąjį dešimtmetį – platūs pečiai ir juokingos šukuosenos tikrai nereiškė nieko gero. Tiesa, vieną sezoną galima tyčiotis, o kitą galbūt jau bandysime tai atkartoti…
– Nemažai mados istorijos palikimo pastebėjau ir Paryžiaus kolekcijoje, ypač septintojo-aštuntojo dešimtmečio detalių, kurios man priminė Jimi Hendrixą ir to laikotarpio roko sceną. Ar muzika bei įžymybės turėjo įtakos šios kolekcijos atsiradimui?
– Žinoma, kurdami kolekciją labai daug kalbėjome apie įvairias laikotarpio mūzas, pavyzdžiui, Francoise Hardy ir kitas prancūzų “it” merginas. Manau, kūrybos procese įprasta grįžti prie mėgstamų ikonų, pasiskolinti vieną kitą detalę. Svarbi ir muzika, ypač kalbant apie jaunimo madą.
– Ką įvardintumėte kaip savo asmenines ikonas?
– Konkrečių mūzų neturiu, tačiau mane visuomet žavėjo rokenrolo scena, taip pat “tomboy” stilius. Man patinka nerūpestingumas, neišbaigtumas – tas ypatingas jausmas, kai gatvėje praeina mergina ir mintyse sau sakai “kaip aš norėčiau ja būti”.
– Jūsų dizaino komanda milžiniška – jeigu gerai prisimenu, apie 160 žmonių. Ar sunku vadovauti tokiai kūrybingai grupei, kuri išsimėčiusi po visą pasaulį? Kaip palaikote ryšį ir suvokimą, kad visi galvoje turite tą pačią idėją?
– Daugiausiai dirbu su savo nedidele komanda Stokholme, taigi tikrai netenka galvoti apie visus. Kompanija turi nuostabių talentingų dizainerių būrį, taip pat puikius vadybininkus, taigi dirbti nėra labai sudėtinga. Specialistai išmano naujausias tendencijas, siūlo idėjas ir puikiai pažįsta mūsų klientus.
– Kalbame apie dizainerių darbą komandoje, tačiau didžioji dalis jaunų kūrėjų dažniausiai svajoja apie tapimą įžymybe, savo vardo linijas bei Tomo Fordo lygio šlovę. Kaip manote, kodėl tik nedaugelis pasvajoja apie galimybę kurti didesnėje kompanijoje?
– Manau, jog taip galvoja tikrai ne visi. Nuolat dirbame su jaunais dizaineriais ir jie neslepia, kad kurti “H&M” jiems patinka vien dėl galimybės pasiekti didžiulę auditoriją.
– Tačiau ar nėra keista dirbi tokioje milžiniškoje kompanijoje ir likti savotišku anonimu? Ar nebūtų mieliau ant drabužių etikečių matyti savo vardą?
– Man tai niekada nebuvo problema – mėgstu dirbti komandoje su daug talentingų žmonių. Tai reiškia, kad sprendimo niekada nepriims vienintelis asmuo, vyks diskusijos.
– Ar tai nepaveikia kūrybiškumo?
– Gali paveikti, nes kūrybą tenka įtalpinti į kompanijos sukurtus rėmus. Mes turime savo klientą ir kuriame būtent jam, stengiamės įtikti jo skoniui. Ir tai suteikia saugumo jausmą, nes dirbant komandoje galima daug eksperimentuoti, padaryti vieną kitą individualią klaidą. Kažkas ją tikrai pastebės, ji neturės tiesioginės įtakos galutiniam rezultatui. Garsiems dizaineriams tai gali būti problema, nes darbas individualesnis, kolekciją dažnai tesudaro kelios dešimtys modelių.
– Pastaruoju metu daugelis pastebi, kad mada tarsi verčiasi aukštyn kojomis – jeigu seniau mados žurnalistai rašydavo apie begėdiškas greitos mados tinklų sukurtas dizainerių modelių kopijas, šiomis dienomis viskas supanašėjo. Net pasirodžius naujai Jasono Wu ar Phillipo Limo kolekcijai pasipila komentarai iš serijos “o, atrodo kaip “Zara” ar “H&M” lookbookas”. Kaip manote, kodėl taip nutiko?
– Galbūt šiuo metu mados pasaulyje visi padarė tas pačias išvadas? Juk visus daugiau ar mažiau įkvepia tie patys dalykai. Pavyzdžiui, šiuo metu vėl neįtikėtinai populiari tapo juoda spalva ir visi jos griebiasi. Be to, jau gerus dešimt metų iš mados neišeina siaurėjančios kelnės, todėl nereikia stebėtis, jeigu grupė kūrėjų nori pakeisti pabodusį vyraujantį siluetą. Svarbu ir tai, kad visi keliauja į tas pačias audinių bei spalvų parodas. Tokie patys procesai vyksta ir automobilių ar kurioje kitoje industrijoje.
– Galbūt tam įtakos turėjo ir minimalizmo banga? Visi staiga susižavėjo ta pačia idėja, kuri nėra pakankamai lanksti ar pasiduodanti interpretacijoms. Ar gali būti, kad dėl to minimalizmas pamažu dings?
– Sunku pasakyti. Jis vis dar populiarius, tačiau šiuo metu galime matyti ir naujų krypčių.
– Sakoma, kad šią minimalizmo bangą “pagimdė” finansinis nuosmukis, nes dėl to kilo noras pirkti ne spalvingus drabužius vienam pasipuošimui, o investuoti į universalią klasiką. Jeigu pamažu keičiasi pasaulis, galbūt pasikeis ir tendencija?
– Manau, kad minimalistų visuomet buvo ir bus, kaip ir žmonių, dievinančių perteklinį stilių. Tiesiog visi renkasi tai, kas labiausiai patinka. Aš pati mėgstu šių krypčių mišinį!
– Ar pasaulio pokyčiai, įvairūs įvykiai turi įtakos tam, ką siūlo “H&M”?
– Nebent tuo, kad pabrango medvinė ir ieškojome kitų audinių. Pati mada nepakito, nepasikeitė ir mūsų vizija, tad šįkart galiu kalbėti tik apie audinių pasirinkimą. Iš tiesų aš netikiu, kad finansinė krizė turėjo įtakos madai – tai visiškai skirtingos temos.
– Kaip tinklaraštininkė jaučiu savotišką pareigą pakalbėti apie alternatyvią žiniasklaidą. Vis dažniau pastebima, kad populiarūs tinklaraštininkai sugeba sukurti hitus – pavyzdžiui, Isabel Marant sportbačiai ar vadinamieji “skortai” yra turbūt kiekvieno žinomo blogerio spintoje, o paskui juos tą patį perk air skaitytojai. Ar tai pastebite ir savo kompanijoje?
– Taip, žinoma. Kai kažkas parašo apie vieną ar kitą detalę iš lookbook’o, tai išparduodame per keletą dienų. Taigi džiaukitės – turite galios!
Už pokalbį dėkoju A. S. Johansson, o už galimybę ją pakalbinti – Polhem PR.
Nuotraukos H&M
Bučkis
