Minimalistas, futuristas, sportininkas, modernios klasikos gerbėjas… Nors kiekvieną sezoną madingam vyrui bandoma prilipinti naują etiketę, nurodančią gyvenimo būdo ir garderobo pokyčius, aktualioms temoms ar judėjimams paskirtos kolekcijos neatrodo natūraliai. Galbūt net primena ne potencialų realaus vyro garderobą, bet teatro kostiumą, atliekantį vaidmenį gerai surežisuotame spektaklyje.
Vis dėlto kartais net labai teatrališkos ir, galima sakyti, kostiuminės kolekcijos sukuria priešingą įvaizdį. Organišką, tikrą, nesuvaidintą. Jau keletą mėnesių mintimis kartas nuo karto grįžtu prie prancūzo Hedi Slimane kurtų kolekcijų „Saint Laurent“ mados namams. Net jei jos atspindi labai aiškų laikotarpį ar stilistiką, ant podiumo pristatomi drabužiai neprimena iki tobulybės nušlifuoto vizijos pateikimo. Greičiau – H. Slimane surengtą teminį vakarėlį, kurio svečiai net nesistengė persirengti. Tokį įspūdį paliko ir naujausia 2015-ųjų pavasario-vasaros vyriška kolekcija, dedikuota septintojo dešimtmečio pabaigai ir Woodstocko festivalio herojams.
Pirmoje pristatymo eilėje – grupės „Franz Ferdinand“ vokalistas Alexas Kapranos, Lenny Kravitzas ir Paryžiaus mados bei muzikos scenos elitas, o jiems po kojomis palei podiumo ribą susėdę jauni stilingi paryžiečiai, dievinantys indie muziką bei auksinį rokenrolo amžių. Ir, žinoma, laikantys dizainerį H. Slimane šiandienės kultūros herojumi, formuojančiu požiūrį į madą bei tarsi nerūpestingai diktuojančiu jos kryptis.
Būtent jie yra pagrindinis H. Slimane įkvėpimo šaltinis ir, be abejo, klientų ratas. Jauniems paryžiečiams pabodo beveidis minimalizmas, sintetinė klasika ir pasenę elegancijos kanonai. Madoje jiems trūksta jausmo, energijos ir elementarios tobulo kirpimo kostiumu nesuvaržytos jaunystės. Dėl to „Saint Laurent“ pristatymai jiems tampa oaze, o H. Slimane – vienu iš nedaugelio kūrėjų, jaučiančių dabarties pulsą.
Bendrame sezono kontekste galbūt ir būtų kiek per drąsu teigti, jog vyriška mada nusigręžė nuo jausmingosios vyro pusės, bet, manau, nesuklysiu pastebėjusi, kad ji paseno. Su kiekvienu sezonu ant podiumų mažėja laisvalaikiui skirtų drabužių, mados namų pasirinktą tematiką bandoma derinti su klasikiniu kostiumo siluetu, vieninteliu jaunatvišku akcentu tampa sportinio stiliaus avalynė. Be abejo, verslo aprangos segmentas kasmet stiprėja ir rodo milžinišką potencialą, bet tai palieka laisvalaikio aprangą už savotiško borto ir tarsi atiduoda ją greitosios mados tinklams.
Vis dėlto ne visi vyrai, galintys įsigyti žymesnių mados namų kūrinius, garderobo pagrindu laiko tradicinį kostiumą. Ir H. Slimane tai puikiai supranta, tad savo kolekcijas skiria kokybę bei prekės ženklą vertinančiam vyrui, keturženklę sumą išleisti linkusiam ne klasikiniam lietpalčiui, bet geram odiniam švarkui. Ne prie kostiumo derantiems batams, o verstos odos aulinukams. Ne kašmyro megztiniui, bet įdomiai siuvinėtiems marškiniams. Jo nedomina investavimas į tradicinę ilgaamžio daikto sąvoką – jį traukia nudėvėtos prabangos paradoksas, stiprų idėjinį pagrindą turinčios kolekcijos bei tam tikrą nuotaiką ar įvaizdį suformuojančios detalės.
Dėl to Paryžiaus vyrų mados savaitės kontekste „Saint Laurent“ pristatymas įgijo ypatingą reikšmę, nes jis, nepaisant puikios gaminių kokybės, iškelia ne universalumą ar funkcionalumą, bet emociją, galimybę kurti vaidmenį ir madą pajausti visa esybe. Ne veltui podiumu žengę modeliai atrodė it Jimi Hendrixas, Mickas Jaggeris, Bobas Dylanas ar Jimas Morrisonas – tai ne tik paties H. Slimane herojai, bet ir asmenybės, kurioms prilygstančių ir įkvepiančių herojų taip trūksta šiandienos madai.
Nors vis dar gausu kritikų, H. Slimane kūrybą vadinančių paprasčiausia nepagarba ilgą istoriją turinčiam prekės ženklui, man naujausią kolekciją norisi vertinti teigiamai. Savo laiku Yves Saint Laurentas nebijojo priimti nepopuliarių sprendimų ir akylai sekti kultūrinį Paryžiaus gyvenimą. Tą šiandien daro ir H. Slimane. Jokių kompromisų kokybei, bet kūrybinių eksperimentų – į valias. Ir, svarbiausia, nė vieno beveidžio kostiumo.
Nuotraukos style.com
X