Kai prieš metus lankiausi Rygos mados savaitės renginiuose, po kelionės ilgokai mąsčiau, ką būtų galima parašyti apie latviškos mados fenomeną. Jei tiksliau – tos latviškos mados, kurią kaimynai drąsiai rodo svečiams iš užsienio, kelia ant mados savaitės podiumo ir pateikia kaip svarią savo kultūros dalį. Jeigu skaitėte pernai balandį parašytą tekstą, turbūt prisiminsite, kiek abejonių ir nusistebėjimo gali sukelti tai, kas kuriama vos už kelių šimtų kilometrų nuo Vilniaus. Tada Ryga mados prasme man pasirodė tarsi sustojusi būtajame laike. Perpildyta slaviška beskonybe. Neturinti nieko bendro su tuo, kas vyksta ant podiumų likusioje Europoje. Bet tai buvo tada.
Tam, kad pamatyčiau Rygą visiškai kitokią, neprireikė dar vienos kelionės į Latviją ar kelias dienas trunkančių bandymų perprasti, kas vyksta kaimyninėje mados industrijoje. Kitokia Rygos mada į svečius atėjo pati. Tiesa, pakviesta žurnalo “N Wind” bei salono “V2 Concept Store”. Ir, svarbiausia, atkeliavo pasirengusi parodyti, kad jos tokios dar nematėme, tačiau pasimatyti norėsime dar ne kartą.
–
Kitokie mūsų veidai
–
Šiandieninė lietuviška mada man asocijuojasi ne tik su populiaria skandinaviška stilistika, bet ir neišvengiamai į kūrybą prasiskverbiančiu lietuvišku identitetu. Peržvelgę lietuvių kūrėjų kolekcijas tikrai pastebėsite, jog jų spalvynas, audinių deriniai ir siluetai tikrai turi kažką bendro ir išskirtinio. Nesinori per giliai panirti į psichoanalizę, bet sunku paneigti, kad kuriančios asmenybės suvokime pėdsakus palieka aplinkos, gamtos vaizdai, liaudies meno (plačiąja prasme) pavyzdžiai, istorinė tautos praeitis. Galbūt tai ne visada akivaizdu, bet sąsajų rasti galima.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos istorinės linijos per pastarąjį amžių driekėsi tarsi paralelės sąsiuvinio lape – kiekviena šiek tiek nutolusi nuo kitų, bet judanti ta pačia kryptimi. Todėl naujieji Rygos dizaino atradimai paaiškino, kad estetiškai latvių kūrėjai nėra taip toli nuo mūsiškių. Jie konceptualūs. Subtilūs. Neabejotinai baltiški ir tokie, kokius galima palaikyti saviškiais. Kaip pranešime teigė viena “N Wind” steigėjų Giedrė Stabingytė, reikėtų suvokti, kad latviai, estai, suomiai, skandinavai nėra taip toli – jie yra ir mūsų kūrėjai, tad projektas “N Wind Vitrina” pristato ne kažką dar nepažinto ar svetimo, bet parodo daugiau mūsų pačių veidų.
Giedrei pritarė ir kitas projekto iniciatorius Dovydas Kiauleikis: “Idėja gimė iš paties žurnalo – rašome apie regioną, šiaurės šalis, savo kaimynus. Idėjų mainus. O paprasčiausia pradžia – tai pasikviesti Latvijos kūrėjus į Vilnių. Kiti žingsniai neabejotinai bus pasikviesti estus, kitų šiaurės šalių dizainerius, taip pat ten pristatyti ir lietuvius.”
–
–
Dovydo paklausus apie dizainerių atrinkimo kriterijus, jis užsiminė, kad nebuvo telktasi vien asmeninėmis simpatijomis ar skoniu – pasistengta atvežti tuos kūrėjus, kurie savo darbus yra rodę užsienyje, ten sulaukę dėmesio, dalyvavę tarptautiniuose mados ir dizaino renginiuose. Svarbūs buvo ir skaičiai – projekto tikslas ne tik supažindinti, bet ir parduoti latvišką prekę lietuviui vartotojui, sudominti pardavėjus, tad svarbu, ar dizainerio kūryba yra komerciškai patraukli, sėkminga.
Taip buvo atrinkta dešimt latviškų prekių ženklų, kurie šiuo metu žinomi ne tik Latvijoje, bet ir kitose šalyse. Kalbinti kūrėjai pasakojo, jog jų drabužiai bei aksesuarai klientų dėmesio sulaukia ne tik Vakarų Europoje – didžioji dalyvių dalis nuolat pakuoja ir siunčia siuntinius į JAV, Japoniją, Persijos įlankos šalis. Kiek giliau žvelgiant į projektą iš verlso pusės, man patiko idėja, kad su latviška kūryba ir dizainu susipažinti gali ne tik tie pirkėjai, kuriuos domina brangesni autoriniai drabužiai. Todėl greta dizainerių apdarų atsirado ir keramikos gaminiai, aksesuarai, papuošalai, net prekių ženklo „Piens“ kosmetika.
–
Skandinaviškoji Ryga
–
Kalbant apie pačius kūrėjus ir jų kolekcijas pirmiausia reikia paminėti, kad iš dešimties pakviestų prekės ženklų iki „Vitrinos“ paskelbimo žinojau vos tris. Likę septyni tapo labai maloniu siurprizu, parodžiusiu, kad Latvijos mados laukas nėra tik tai, ką diktuoja slaviškoji įtaka, neretai pastebima Rygos mados renginių kontekste. Padiskutavus su dizaineriais apie tai, kodėl užsienio žiniasklaidai rodoma vien tik ši industrijos pusė, paaiškėjo, kad kūrėjai tarptautiniu laikomo renginio nėra linkę sureikšminti.
„Tai vietinė šventė, – sako viena perspektyviausių Latvijos dizainerių laikoma Keta Gutmane, – kuri pritraukia tik tam tikros stilistikos dizainerius. Praėjusį rudenį pabandžiau dalyvauti ir aš, bet nemanau, kad tai tinkama vieta man.“ K. Gutmane – išskirtinė asmenybė Latvijos mados kontekste. Savo prekių ženklą ji pristatė 2013 m., iki tol ją domino ne aprangos dizainas, bet konceptualus menas: meninės instaliacijos, trumpametražiai mados filmai. Daug kur ji pristatoma kaip viena pagrindinių naujosios Latvijos kūrėjų kartos atstovių, mat jos drabužiai nepriekaištingai atitinka dabartinį skandinavišką mados standartą. Jie technologiškai inovatyvūs, transformuotų klasikinių siluetų, primenantys subtilius meno kūrinius. Dėl to nekeista girdėti, kad dizainerė puikiai žino lietuvę Sandrą Straukaitę, domisi jos kūryba, tačiau nuo viešai formuojamo latviškos mados įvaizdžio tyliai atsiriboja.
–
–
Panašiomis estetinėmis taisyklėmis vadovaujasi ir kitas kalbintas dizaineris – viena dueto „BlankBlank“ pusė Martins Blanks, dabar jau keturis metus kuriantis kartu su žmona Linda. Prekių ženklą jis pristato kaip meninį projektą, įkvėptą šiaurėje esančių šalių gamtos, tad pagrindiniu drabužių akcentu tampa raštai. Jie ant audinio perkeliami ne tik skaitmeniniu būdu – kai kurie, primenantys marmurą ar upės srovę, ant šilko tapomi rankomis, tad kiekvienas gaminys turi savo charakterį ir istoriją. M. Blanks pasakoja, kad „BlankBlank“ drabužių galima įsigyti ne tik Europoje (Rygoje, Paryžiuje, Kopenhagoje), bet ir Taipėjuje bei JAE, mados namai turi profilį „Not Just a Label“ tinklalapyje. Gali būti, jog juos matėte ir Vilniaus „Decolte“.
Pasak M. Blankso, tiek jo, tiek kolegų darbai neatitinka to ritmo, kurį diktuoja griežtas sezoniškumas ar mados savaičių tvarkaraščiai. „Esame lėtos mados šalininkai, nes mums taip priimtiniau, – dėsto dizaineris, – dėl to niekada nedalyvavome Rygos mados savaitėje, tai ne mūsų erdvė. Mūsų klientas domisi konceptualia mada ir menu, o ne geltonąja spauda, kuriai skirti pagrindiniai Latvijos mados renginiai. Tai tikras žmogus, turintis kiek kitokį suvokimą apie stilių ir prekių ženklo vertę.“ Kaip tuomet „BlankBlank“ nuomone, atrodo tikroji latviška mada? Dizaineris atsako paprastai – ji labai dvilypė, bet iš dalies pozityvi, mat visi atranda tai, ko ieško.
–
Kartu ir atskirai
–
Pokalbiai tiek su „Vitrinos“ idėjos autoriais, tiek atvykusiais kūrėjais leido suprasti, kad idėjų ir, žinoma, kontaktų apsikeitimas tėra pirmas didesnio sumanymo žingsnis. Koks tai planas? Galbūt kalbėti dar kiek per drąsu, bet idealus panašių kolaboracijų rezultatas būtų stiprus regioninis identitetas, kurio iki dabar dar neturime. „Kai manęs paklausia, kas yra Baltijos šalių mada, koks yra latviškas stilius, aš paprasto trumpo atsakymo neturiu, nes tiesiog nežinau. Todėl manau, kad tokie kūrybiniai mainai tarp šalių yra gera idėja – pagaliau randasi dialogas ir galime pamatyti geriausius talentus“, – sako dizainerė K. Gutmane. Sunku jai nepritarti, nes tai, kas patenka į masinę žiniasklaidą, pasirodo, neatspindi tikrosios mados industrijos situacijos kaimyninėse šalyse. Net jeigu tiek Rygos, tiek Talino mados savaitėse lankiausi ne kartą, suvokiau, kad jos tėra tik dalis visko, ką šalių kūrybinis potencialas gali pasiūlyti. Kaip ir „Mados infekcija“ neatspindi visko, kas sukuriama Lietuvoje. Tai nėra nekokybiški renginiai, tačiau jų komunikacija neretai kokybiškesnė ir siekia gerokai toliau negu pačių dizainerių darbai.
Nors tai tebuvo „Vitrinos“ debiutas, tikiuosi, kad ji sulauks tęsinio. Gal net ne vieno. Ypač kai Baltijos regiono šalyse mados dizaino potencialo yra kur kas daugiau, negu galima įsivaizduoti. Ir jis nėra tik teorinis – dizainerių, sėkmingai kuriančių ir parduodančių savo kūrybą, veikiausiai yra dešimtys, jeigu ne šimtai. Ir jie, priešingai nei juokais apibrėžiamas dabartinio dizainerio (taip save vadinančių gausu) tipažas, nėra įdomūs tik sau. Net jeigu ši grupė nėra aktuali didžiajai žiniasklaidai, ji neabejotinai turi savo klientą. Ir formuoja tai, ką, manau, greitu metu galėsime vadinti Baltijos mada.
–
–
Iki balandžio 18 d. latvių kūrybą galite pamatyti Vilniaus „V2 Concept Store“, o 21-30 d. – Kauno „V2 Concept Store“.
Nuotraukos N Wind/A. Solomino
X