Prabanga – materialinių patogumų gausa, perteklius
(pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyną)
(Vogue Paris fotosesija „Noctambule“ su modeliu Daria Werbowy, nuotrauka iš hfgl)
Aš šį žodį girdžiu kasdien ir kuo toliau, tuo labiau mane stebina jo vartojimas. Prabanga – laisvas laikas. Prabanga – miegojimas iki vidurdienio. Prabanga – laikas, praleistas su šeima. Bet juk šios frazės niekaip nesiriša su žodyne pateiktu paaiškinimu. Taigi kas išties yra ta prabanga, labai dvilypė bei ne visad žibanti auksu?
Turbūt kiekvienas savo galvoje susikuriame vaizdą, kuris mums tiesiogiai siejasi su sąvoka „prabanga“. Aš, pavyzdžiui, esu siaubinga materialistė ir išgirdusi žodį „prabanga“ įsivaizduoju save Paryžiuje, Rue Cambon 31 besirenkančią Chanel Haute Couture suknelę. Man kiekviena siūlė, kiekvienas karoliukas ten reiškia neįperkamą prabangą, kažką nepaliečiamo ir nepasiekiamo. O štai pats Karlas Lagerfeldas turbūt pagalvotų apie ramias atostogas Prancūzijos Rivjeroje, nes mano įsivaizduojamą prabangą jis mato (ir kuria!) kiekvieną dieną, tad jam nieko nereiškia rankose laikyti dešimtis tūkstančių eurų kainuojančią ir mėnesį siuvinėtą suknelę.
Kadangi pati esu daiktų vergė, pirma parašysiu apie man artimesnę prabangos rūšį – materialiąją prabangą. Psichologai ją paaiškina labai paprastai. Žmogus tiesiog nori to, ko tikrai negaus ir kas jam yra nepasiekiama. Dauguma materialistų prabangą apibūdina garsiais vardais: Ferrari automobilis, Moet & Chandon šampanas, Cartier papuošalai, Louis Vuitton lagaminai, Gucci drabužiai. Beje, paskutinis prekės ženklas yra itin dažnai minimas kaip ypač prabangus. Jį į aukštumas iškėlė į mados namus 1994 metais atėjęs dizaineris Tom Ford, kurio kiekviena sukurta detalė alsavo nežmoniškomis sumomis, aukščiausia klase bei nepriekaištinga kokybe. Dizaineris ten dirbo lygiai 10 metų ir per tą laiką Gucci tapo ne tik geidžiamiausiu ženklu, bet ir vienais iš turtingiausių mados namų.
Tačiau žmonės, kurie savo garažuose jau turi Ferrari, spintose laiko Gucci, o ant kaklo nešioja Cartier, tvirtina, jog tikrąją prabangą seniai prarado. Interviu jie pasakoja, kaip pasiilgo su šeima praleisto laiko, jog atiduotų visą savo turtą už privatumą bei laisvę. Turtuoliai verkia, o jiems verkiant varguomenė pyksta. Kaip turint visas pasaulio siūlomas geroves galima taip akiplėšiškai sakyti, jog jie viską atiduotų už tas kelias laisvės valandas? Žodžiu, vieni niekad nesupras kitų norų, tad geriausia turbūt būtų išlaikyti save per viduriuką. Leiskime sau kartais pasimėgauti Moet & Chandon, tačiau nepamirškime ir to, jog kartais savaitgalis, praleistas su šeima, suteikia daugiau laimės nei pora naujausių Louboutin raudonpadžių.
Bučkis.