Kaip viena blogo skaitytoja Vaiva parašė, kuriant blogą kartais pradedi jausti spaudimą viešai iškabinti savo skalbinius (su šia mintimi susijusi ir įrašui parinkta fotosesija), net jei rašomas tinklaraštis ir nėra asmeninis. Tad teko gerokai pasvarstyti, ar verta pradėti šiokį tokį savanorišką tardymą vardan to, kad paskui vėl galėčiau grįžti prie ramaus rašymo man aktualiomis temomis, o ne kartas nuo karto matyti su įrašais nesusijusius klausimus komentaruose. Bet tenka pripažinti, jog Jūsų klausimai ir laikas, skirtas atsakymams, padėjo permąstyti ne vieną dalyką ir net sužinoti apie save šį bei tą naujo. Įdomūs ir netikėti Jūsų komentarai net privertė šiek tiek pasukti galvą, nes paprasčiausiai nežinojau, ką parašyti! Tačiau kelios valandos darbo veltui nenuėjo ir pagaliau galiu Jums pateikti klausimų-atsakymų įrašą, kuriuo, tikiuosi, visus nereikalingus blogo asmeniškumus kol kas galėsiu ramiai nustumti šonan ir grįžti prie to, kas svarbiausia – mados.
Fotosesija „Precious Gemma“ | Vogue US gruodis 2007
Nuo ko viskas prasidėjo? Kaip pradėjai rašyti, kodėl tą darei, ar buvo daug tylos mėnesių?
Viskas prasidėjo 2007 metais, kai jau kurį laiką domėjusis mada nusprendžiau pažiūrėti, ar pas mus prigis užsienyje tuo metu prasidėjusi mados tinklaraščių banga. Tad vieną vakarą nuobodžiaudama ir vedama smalsumo ekspromtu sugalvojau „Spintos Guru“ ir pradėjau pildyti laukdama nors menkiausio dėmesio. Blogą pirmuosius metus rašiau anonimiškai, tačiau po gausybės klausimų vis tik nusprendžiau prisipažinti, jog autorė – mokyklos suolą trinanti nepilnametė, blogą rašyti pradėjusi aštuntoje klasėje. Buvo daug akimirkų, kai nebemačiau prasmės rašyti ir norėjau tiesiog viską mesti, tačiau smalsumas ir meilė madai nugalėjo, tad ir tų tylos mėnesių nebuvo. Aišku, kartas nuo karto blogas šiek tiek sustoja (kaip ir dabar dėl sveikatos problemų ir laiko stokos), bet kad būtų visai nepildomas ilgesnį laiko tarpą – ne.
Kiek per parą skiri laiko domėjimuisi mada?
Na, sunku būtų apibrėžti tikslų valandų skaičių, nes iš tiesų net naršydama internete ar bendraudama kartas nuo karto peržiūriu mados naujienų tinklalapius, paskaitinėju vieną kitą straipsnį. Bendrai sudėjus gal išeitų kokios 3-4 valandos per parą.
Ar tik rašai ar ir savo garderobą formuoji pagal mados tendencijas?
Mada – kaprizinga dama, kurios kaprizams patenkinti kiekvieną sezoną tektų išleisti nemažas pinigų sumas. Manau, jog sezonui pakanka įsigyti vieną kitą madingą detalę, tad ir pati vadovaujuosi šia mintimi.
Ar ketini artimiausiu metu rodyti savo derinukus?
Ne, jau ne kartą rašiau, jog blogo kryptis nėra asmeninė. Tai – apžvalginis tinklaraštis, į kurį jokių nereikalingų asmeniškumų dėti nenorėčiau. Beje, tokiems derinukams reikia išskirtinio ir įdomaus stiliaus bei skonio, o maniškis garderobas nuo tokių dalykų gerokai nutolęs…
Ar dirbi/turi pasiūlymų dirbti kokiame mados žurnale ar šiaip mados srityje? Įdomu, ar tavo darbą pastebėjo ne tik internautai.
Taip, buvau pastebėta ir esu sulaukusi ne vieno pasiūlymo bendradarbiauti. Mano straipsnį publikuoti pasisiūlė „L‘Officiel Mada“, „Stilius Plius“, kartais bendradarbiauju su internetine žurnalo „Stilius“ versija.
Kokie tavo mėgstamiausi mados namai?
Sunku išskirti tik vienus, tačiau, jei jau reikėtų rinktis, sakyčiau „Yves Saint Laurent“, bet tikrai verta paminėti ir „Lanvin“, „Balenciaga“, „Chloe“, „Chanel“. Dievinu Paryžiaus dizainerius!
Kas daro didžiausią įtaką tavo mados suvokimui?
Turbūt teks atsakyti, jog pati mada, nes nuolat ja domintis ir stebint, kaip ji kinta, nemažai išmoksti. Didelę įtaką daro ir savotišku mados metraščiu tapę mados žurnalai, legendomis virtę filmai.
Didžiausias įkvėpimo šaltinis?
Asmeniniam stiliui – mados tinklaraščiai, rašymui – įdomios mados asmenybių biografijos, istorinės mados nuotraukos, kolekcijos, sulaužiusios taisykles.
Ar sieji savo ateitį su mada ar kuo kitu? Jei kuo kitu, tai kas tai?
Norėčiau sieti su mada ir darbu toje industrijoje, tačiau jei nepavyks – su inžinerija.
Kas paskatino rašyti savo blogą?
Noras sukauptas mados žinias laikyti ne sau, o pabandyti jas perduoti skaitytojams. Iš tiesų šis blogas buvo pradėtas kaip eksperimentas, kurio tikslas – anonimiškai (pirmuosius metus rašiau nepateikdama nė smulkiausios užuominos, kas esu) patikrinti, ar Lietuvoje gali pritapti užsienyje populiari mados tinklaraščių idėja. Atrodo, jog pritapo.
Norėtųsi plačiau sužinoti nuo ko Tu pradėjai domėtis mada, kaip ja domėjaisi, iš kur tiek sužinojai apie madą, dizainerius, modelius? Taip pat norėciau, kad patartumei, kaip pradėti domėtis mada ir ją įsisavinti. Ką reikėtų skaityti (internete, žurnaluose, knygose), kuo domėtis?
Pirmas žingsnis buvo „Fashion TV“ programa, kurios pagalba susipažinau su garsiausiais mados namais bei populiariausiais to meto modeliais. Paskui viskas persikėlė į internetą – ten pradėjau ieškoti informacijos apie pačius dizainerius, mados užkulisius, įdomias industrijos asmenybes. Kažkiek prisidėjo ir mados literatūra (įvairios mados istorijos knygos, taip pat ir žurnalai), legendomis tapę filmai. Taip po truputį domintis ir susikaupia žinių bagažas, o tikslių pavadinimų, nuorodų duoti juk neįmanoma – supratimas ateina išmokstant atsirinkti, įsisavinti tai, kas įdomiausia ir svarbiausia.
Kokie tavo didžiausi tikslai?
Dirbti mados industrijoje ir ją pažinti iš arčiau.
Norėjau paklausti, kodėl tavo blogas pastaruoju metu taip suprastėjo? Turiu omeny, žemiškesnių straipsnių trūkumą. Ankstesnė tavo blogo kryptis buvo žymiai įdomesnė.
Na, manau, jog laikui einant viskas kinta, o aš pati vis dar ieškau tikrosios krypties. Seniau daugiau laiko skirdavau derinukams, „parduotuvių apžvalgoms“, kurių rengti, deja, nebegaliu, o dabar mane „užkabino“ mados fotografija ir įdomios asmenybės. Beje, norint pateikti kažką tikrai gero ir vertingo (tendencijų apžvalgos, deriniai, pasiūlymai), tam skirti reikia labai daug laiko, o pastaruoju metu esu prisidariusi problemų su sveikata, popietes leidžiu reabilitacijoje (masažai, mankštos), tad tas laikas kaip ir ištirpsta. Tačiau kas žino – gal greitu metu vėl kažką „žemiškesnio“ sugalvosiu.
Ar tau, puikiai išmanančiai madą, akis dažnai „bado“ neskoninga žmonių apranga?
Seniau gal ir badydavo, tačiau su laiku supratau, jog kitiems žmonėms skonis ir elegancija tiesiog nesvarbūs ir neįdomūs, tad kam piršti žmogui tai, kas jam nereikalinga? Mano draugų rate taipogi yra žmonių, kurių aprangą kritikuoti gal ir labai norėtųsi, tačiau tam nėra reikalo, nes su jais bendrauju dėl jų intelekto ir humoro jausmo, o ne skonio drabužiams.
Ar galima tavo kaip stilistės paslauga?
Gal žodžiai „stilistės paslauga“ skamba per daug rimtai, tačiau šiaip pasiklausti ar pasiteirauti visad galima elektroniniu paštu ir pasistengsiu padėti.
Koks tavo mėgstamiausias stilius?
Man artimas minimalizmas, prancūziška elegancija. Panašiai bandau formuoti ir savo garderobą – nedaug spalvų, paprasti lengvai derinami modeliai, klasikiniai elegantiški drabužiai.
Kiek esu supratusi, „Dviejuose broliuose“ ar „MaxMara“ Didžiojoj gatvėj šiaip nesiperki drabužių. Tačiau jeigu ateitų kas ir pasakytų: „Mes tau leidžiam išsirinkti vieną vienintelį dalyką ir tau jį nuperkam-duodam (nesvarbu, jis pigesnis ar brangesnis)“, – kas tai būtų?
Ne, finansinės galimybės tikrai neleidžia apsipirkinėti paminėtose parduotuvėse… Tačiau jei galėčiau kažką išsirinkti, tai turbūt būtų klasikinis lietpaltis – kokį nors „Burberry“ galėčiau dėvėti kad ir iki gyvenimo galo!
Ar dažnai pildai savo garderobą?
Ne taip dažnai, kaip turbūt norėčiau, bet skųstis negaliu. Kartą į mėnesį ar du įsigyju kokį nereikšmingą mažmožį, tačiau beveik viską susiperku naujo sezono pradžioje ar kartais pasiduodu tokioms akcijoms kaip „Jamam“. Nors nuolaidos būna vos 20 procentų, kaip gali atsispirti taip patinkantiems naujo sezono bateliams „laiveliams“, nors jau kaip ir ateina žiema…
Galėtum išskirti patį mėgstamiausią mados blogą?
Jei mano mylimas „Fake Karl“ nesiskaito, tai tada „Sea of shoes“. Vien dėl to, jog tos merginos garderobas geresnis už drąsiausias mano svajones ir gražesnis už sapnus.
Turi savo stiliaus ikoną?
Vienos vienintelės ne. Žaviuosi Vanessos Trainos, Emmanuelle Alt, Carinos Roitfeld, Audrey Hepbun, Jerry Hall stiliumi. Taip pat manau, jog verta imti pavyzdį iš visada elegantiškos ir pasitempusios Victorios Beckham, greitąją ir aukštąją madą puikiai maišančios Olivios Palermo.
Mėgstamiausias drabužis (-iai)?
Klasikinis juodas švarkelis (prie visko tinka!), tamsiai mėlynas nuo liemens platėjantis elegantiškas paltukas auksinėmis sagomis.
Koks drabužis, rengimosi stilius tau labiausiai nepatinka?
Stilius pavadinimu „Kas per daug, tas – nesveika“. Gal mano meilė minimalizmui ir kiek perdėta, tačiau jau geriau atrodyti kiek kukliau, o ne kaip kalėdinė eglutė.
Ar pati turi kokiu garsių mados namų drabužių? Koks pats brangiausias tavo turimas drabužis (pinigine prasme..) ir kiek jis kainavo?
Ne, tokių drabužių neturiu – man pilnai užtenka „Zaros“. Brangiausias daiktas – kutuota rankinė iš „Mango“ už 270 (berods) litų.
Koks drabužis, tavo manymu, yra pats kvailiausias ir tokio nė už ką nesutiktum dėvėti?
Vadinamieji amerikietiški „snuggies“ – pledas ir drabužis tuo pačiu metu. Absurdiška. O kalbant apie avalynę tai „Ugg“ ir „Crocs“ batai, mano nuomone, darkantys visą išvaizdą.
Kaip susidoroji su visų merginų problema „neturiu ką apsirengti“? Ar susiplanuoji iš vakaro, ką rengsies kitą dieną, ar rengiesi, kas tuo metu „limpa“?
Susidorojimo būdas paprastas – atsikeliu ryte, atsidarau spintą ir išsitraukiu tai, kas pasitaiko po ranka :) O jei rimčiau, tai tokių problemų dažniausiai neturiu, nes garderobas itin paprastas, viskas tarpusavyje dera, o gimnazijos taisyklės reikalauja juodų kelnių ir uniforminio žalio švarko.
Ką moteriai duoda aukštakulniai? Kodėl moteriai reiktų nešioti aukštakulnius? Ar verta čia kalbėti apie feminizmą?
Aš asmeniškai į moteris, atsisakančias avėti aukštakulnius dėl feministiškų idėjų, žiūriu keistokai. Juk puošiamės dėl savęs, o, mano nuomone, aukštakulniai moteriai suteikia grakštumo, pataiso laikyseną ir eiseną.
Kaip į tai, kad rašai blogą, reaguoja aplinkiniai? Ar iškart pasakei draugams, pažįstamiems? Jie jį skaito?
Tiesą sakant nereaguoja niekaip, nes dažniausiai nežino arba nekreipia dėmesio, nes mada jiems per didelių emocijų nekelia. Tiesiog žino, kad draugė Deimantė turi kažkokį tinklalapį ir jiems to pilnai užtenka. Pasakyti tai pati nepasakiau – pamatė facebooke arba šiaip bendraujant tiesiog paminėjau.
Kas įkvepia nepasiduoti sunkiomis akimirkomis?
Gal ir nuskambės keistokai, tačiau ištikimi skaitytojai, jų laiškai, pats tinklaraštis, į kurį sudėjau tiek darbo ir meilės. Visa tai verčia nesustoti ir išlaikyti šaltą protą net tada, kai norisi viską tiesiog mesti.
Kaip spėji mokytis „Ąžuolyno“ gimnazijoje ir dar rašyti blog’ą, domėtis mada ir pan.?
Prisipažinsiu, jog nemoku gerai planuoti ir susidaryti gero tvarkaraščio, tad kartas nuo karto kažkas turi nukentėti… Mokslams skiriu nelabai daug laiko (o tas „Ąžuolynas“ nėra toks jau ir baisus), domėjimasis mados naujienomis į kasdienę rutiną tarsi jau įaugęs, tad kažką numesti į šoną tenka tik tada, kai laukia baisus didžiulis istorijos ar fizikos kontrolinis.
Ką žadi studijuoti baigusi mokyklą?
Iš tiesų norų ir planų daug, tačiau kol kas stengiuosi savo minčių planavimu neapkrauti. Tikiuosi, jog pavyks įstoti į žurnalistiką, o jei ne – bandysiu stoti į inžinerinę specialybę.
Kaip įsivaizduoji savo ateitį?
Kaip jau minėjau, stengiuosi neplanuoti, tačiau norėčiau ir toliau rašyti apie madą, gyventi kokiame nors didmiestyje (pradedant Tokijumi ir baigiant Vilniumi, bet svajoti man atrodo per drąsu), turėti nedidelį butuką ir nemažą garderobą :)
Kokius egzaminus planuoji laikyti?
Kol kas sąraše būtų matematika, lietuvių ir anglų kalbos, istorija ir fizika.
Kokia pamoka patinka/nepatinka mokykloje? Kodėl? Kokias pažymiais mokaisi? Kam esi gabi? Ir kam ne?
Labiausiai patinka istorija (įdomu) , fizika (mokytojas su humoro jausmu ir šiaip fizika man patinka – galbūt genai, nes mama fizikė) ir matematika (vėlgi įdomu ir pamokos smagios, nes sėdžiu su itin dainingu bendraklasiu), mažiausiai – anglų kalba (nuobodu ir per lengva), kūno kultūra (prakaitas ir persirenginėjimas ir fizinis krūvis tikrai ne man), etika (jaučiuosi kaip tikyboje). Nors iš esmės sekasi visi mokslai (pažymiai dažniausiai svyruoja nuo 8 iki 10), manau, jog gabiausia esu anglų kalbai, o mažiausiai – mokslams, kuriuose reikia daug „kalimo“. Todėl nepasirinkau tęsti biologijos mokslų ir turiu fiziką, kurią reikia tiesiog suprasti.
Kuo nors dar domiesi be mados?
Taip smarkiai daugiau niekur nesu įnikusi, tačiau šiek tiek domiuosi klasikine muzika, menu (ypač impresionizmo kryptimi), kino istorija.
Kaip atsipalaiduoji ir leidi (kad ir negausų) laisvalaikį?
Turbūt taip pat, kaip ir kiekvienas paauglys: susitinku su draugais kavinėje prie namų (kaip nuolatinė klientė jau gaunu asmeninę nuolaidą kavai), einu į kiną, vietinius muzikos renginius. Mano sekmadienių guilty pleasure – žaidimas „Medieval II: Total War“.
Ar esi „socialista“?
Mąsčiau, kaip suprasti šį klausimą… Jei tai klausimas apie statusą bendraujant ar komunikabilumą, tai galiu pasakyti tik tiek, jog nesu labai komunikabili, neturiu daug draugų ir bendrame paauglių būryje tikrai neišsiskiriu.
Kokiose šalyse esi buvusi? Į kokią labiausiai norėtum nukeliauti?
Sąrašas nelabai įdomus, nes daugiausiai vasaromis keliauju į tokias turistines šalis kaip Turkija, Graikija, Tunisas, Kipras. Esu ir šiek tiek „pamaišiusi“ Europą (Vengrija, Slovakija, Čekija, Vokietija, Lenkija, Prancūzija), buvau JAV.
Geriausia(-ios) skaitytos knygos?
Dievinu rašytojo Ericho Marijos Remarko knygas (iki šiol nebaigiau tik vienos – „Juodojo obelisko“), taip pat Oskaro Vaildo kūrybą, ypač „Doriano Grėjaus portretą“, Viljamo Tekerėjaus „Tuštybės mugę“.
Mėgstamiausias filmas? Kodėl?
Vėlgi sunku išsirinkti tik vieną, tačiau turbūt įvardinčiau „Kovos klubą“. Tai filmas, kurį mačiau begalę kartų ir kuris iš tiesų pakeitė tam tikrus mąstymo aspektus. Tačiau sužavėjo ir „Requiem for a dream“, „Goodfellas“, mėgstu ir visus režisierių Guy Ritchie, Quentin Tarantino, Ridley Scott filmus.
Tavo mėgstamiausios muzikos grupės/atlikėjai?
Savo muzikinį skonį pavadinčiau ganėtinai plačiu, nes klausau tiek klasikinės muzikos, tiek Jimi Hendrixo. Tačiau dažniausiai mano grojaraštyje rastumėte indie roką ar elektroninę muziką. Mėgstu „Klaxons“, „Caribou“, „Justice“, „Daft Punk“, „Yeah Yeah Yeahs“, „The White Stripes“, „Rolling Stones“, „Arcade Fire“, „Placebo“, „The Killers“, „Scissor Sisters“. Be galo žaviuosi ir Leono Somovo bei Jazzu duetu.
Kiek tau metų?
Man yra 17 metų, vasario 12 dieną sukaks 18.
Kiek valandų vidutiniškai miegi per parą?
Skaudi tema… 3-4 valandas (if I‘m lucky…). Sergu nemiga, tad naktimis geriau rašau, skaitau arba žiūriu filmus.
Ar turi vaikiną?
Ne, nesu turėjusi, neturiu ir kol kas turėti tikrai nežadu, tačiau turiu puikių draugų vaikinų!
Ką valgai pusryčiams?
Prisipažinsiu, jog pusryčių dažnai nevalgau – sunku prisiversti, nes atrodo, jog iš pat ryto tarsi apsunkinu save. Tačiau jei reikia eiti tik į antrą ar trečią pamoką, tai neatsisakau puodelio kavos ir sūrelio ar indelio jogurto.
Koks tavo ūgis ir kiek sveri? Ar „kūdiniesi“?
Kaip nelaukiau šito klausimo… :) Ūgis 170 cm, tačiau lengvai keičiamas aukštakulnių pagalba, o svoris apie 54 kilogramus, bet kinta nuo streso lygio ar liūdnų vakarų, kai norisi tik valgyti. Seniau dažnai kildavo įvairios mintys, jog reikėtų numesti svorio (buvo net taip, kad įsivariau sau bulimiją), tačiau su laiku sugebėjau susitaikyti su tuo faktu, jog niekada nebūsiu lieknutė it nendrė manekenė, tad jau geriau pasistengsiu figūros netobulumus pakoreguoti atitinkamais drabužiais.
Kokių žmonių būdo bruožų nemėgsti?
Įžeidumo, nesugebėjimo pripažinti savo klaidų, perdėto užsispyrimo, realybės nesuvokimo, dažnai erzina ir žmonių logikos spragos, plepumas.
Nuotraukos TFS
Bučkis