Septynioliktą gimtadienį pasitikau su didžiule baime per greitai užaugti ir likusius nepilnametystės metus paleisti vėjais. Užtat tai buvo turbūt geriausi metai mano gyvenime ir aštuonioliktą gimtadienį pasitinku kiek ramesnė. Na taip, teks pagaliau pradėti lankyti vairavimo pamokas, eiti balsuoti (net jeigu kils pagunda biuletenyje juokais pridėti save kaip kandidatę) ir net rūpintis, kad per daug neprisidirbčiau – vaikų ligoninėje ir nepilnamečių nusikaltimų skyriuje (neklauskit…) juk visad maloniau, nei pas piktus ir rimtus dėdes bei tetas. Gal nebesinorės kikenti keliant taurę vyno. Keista atrodys valgyti pirmąjį sniegą. Naktimis atsiversti „Mažąjį princą“ ar grįžus iš mokyklos pulti į virtuvę ieškoti kakavos. Savotiškas atsisveikinimas su oficialia vaikyste ir visomis viltimis, kad mane įsivaikins Anna Wintour, tačiau ką čia bepadarysi. Ant dokumentų raitysiu parašus sava 18 metų amžiaus ranka rožiniais ar raudonais nagais, pagaliau prisiversiu atsidaryti PayPal sąskaitą, užsiprenumeruosiu keletą žurnalų, taupysiu pirmam Chanel No.5 buteliukui ir už visus šiuos planus šiandien pakelsiu taurę šampano. Tyliai niūniuodama „Mielieji, man jau aštuoniooolika“…
Bučkis