„Principinė Paryžiaus dvikova dar niekuomet nebuvo tokia įtempta“,- pagalvojau peržiūrėjusi dvi pagrindines pirmosios Paryžiaus mados savaitės dienos kolekcijas. Jei dar nesupratote, ką turiu omenyje, tai pateikiu trumpą paaiškinimą: didžiąją Prancūzijos sostinės mados šventę visuomet pradeda dveji mados namai ir kiekvieną sezoną kritikai rengia savotišką totalizatorių: kas šiemet pasirodys stipriau – Balmain ar Balenciaga? Nors, bent jau man, daugelį sezonų iš eilės „laimėdavo“ Balenciaga, šįkart konkurencija milžiniška: Nicholas Ghesquiere’o septintojo dešimtmečio modernizmo interpretacijos ar naujojo Balmain dizainerio debiutas, kurį apžvalgininkai piešia auksinėmis spalvomis. Tačiau kol kas atidėkime svarstymus – abi kolekcijos išties vertos dėmesio, o mano asmeninės simpatijos linksta tiek prie Nicholas darbo, tiek prie įdomių pristatymo įvykių…
AKIBROKŠTAS
Tai, ką matote nuotraukose, nėra iš susižavėjimo atsistoję ir aplodismentus sukėlę šou svečiai. Viskas gerokai įdomiau. Pasirodo, kad prieš pat pristatymą nuo svorio (o gal broko?) sulūžo mažiausiai penki svečiams skirti suoliukai, tad salėje pasigirdo balsas, prašantis svečių šou metu pastovėti. Kaip matote, stovėjo visos aukštakulniais avinčios viešnios, net pati Anna Wintour! O štai britiškojo Vogue redaktorė Alexandra Shulman net pajuokavo, kad stovintys svečiai atrodė lyg kokie ypatingo parado dalyviai.
KOLEKCIJA
Nuo 1997 metų Balenciaga mados namuose dirbusiam N.Ghesquiere legendinio Cristobalio Balenciagos darbų archyvai visuomet buvo didžiausias įkvėpimo šaltinis ir, kaip teigia ekspertai, tik jis vienas sugeba praeities vizijas perteikti taip, kad jos atrodytų toli nužengusios į ateitį. Šis sezonas – ne išimtis. Ne vienoje Hamish Bowles’o kuruotoje parodoje apie Ispanijos madą bei patį C.Balenciagą apsilankęs dizaineris sugebėjo iš naujo atrasti septintajame dešimtmetyje sukurtus siluetus bei juos ant podiumo pristatyti kaip moderniuosius šiuolaikinės drabužinės pagrindus: taip ant podiumo atsirado truputį kampuoti švarkeliai iš įvairiausių senų couture audinių (prie jų dizaineris dirbo apie metus, nes vis bandė išgauti tą tobulą struktūrą), keisti šortų ir didelių palaidinių deriniai, žavingai drapiruotos siaurėjančios kelnės, net truputis viduramžiško stiliaus su vitražų raštais.
„Mane įkvėpė utilitarizmo idėja ir, žinoma, architektūra, kuri atrodo lyg sklandanti ore, besvorė, bet įspūdingų formų“,- užkulisiuose pasakojo N.Ghesquiere. Visos šios idėjos puikiai atsiskleidė kolekcijos finale su galvos apdangalais, nukopijuotais iš 1967 metų mados namų kolekcijos. Pasirodo, juos demonstravo tuometės kolekcijos nuotaka, o platūs, nugarą siekiantys kraštai buvo įkvėpti žvejų apsauginių kepurių.
Kolekcijos spalvų paletė – pagrinde žemės tonų su keliomis futuristiškomis užuominomis: ciklamenų, molio, persikų, safyro spalvos buvo papildytos metaline auksine, ryškia violetine, sidabro. Mane asmeniškai truputį nustebino itin neigiama mados gerbėjų reakciją į šią kolekciją, nes kritikai ją įvertino kaip vieną geriausių N.Ghesquiere darbų. Na, ne paslaptis, kad dizaineris šįkart dirbo su visai nauja komanda, tačiau aš nepasakyčiau, jog daugelis modelių atrodo kaip prastos Prada kopijos ar senesnės Balenciaga kolekcijos. Tiesiog N.Ghesquiere pasirinko savo vizitine kortele tapusią temą, kurios ašis yra kampuoti, sudėtingi ir griežti siluetai, o šią idėją kartas nuo karto pasirenka vis kiti dizaineriai.
DETALĖS
Papildomą platformą turintys ir „sparnuoti“ aukštakulniai, gausybė netikėtų raštų (gyvatės, dalmantino oda), didelės rankinės, nešamos glėbyje, plastikinius kaulų modelius primenančios apyrankės, keisto silueto galvos apdangalai, minimalistiški diržai – kolekcija išties nusipelnė didelio pliuso už idėjų gausą.
VIDEO
Nuotraukos style.com, vogue.com, vogue.it
Bučkis