Kai dar 2011-ųjų spalio pabaigoje pasklido gandai apie planuojamą naują „Vogue“ šeimos leidinį Europoje, daugelis mados gerbėjų iškart pagalvojo apie Nyderlandus. Ir, kaip išaiškėjo, neklydo – jau šį balandį olandai savo lentynas gali papuošti vertingu, net kolekciniu pirmuoju olandiško „Vogue“ numeriu. Nors daugelis ir nustebo, kad šventinio viršelio nepapuošė Doutzen Kroes ar Lara Stone, turiniu skųstis nedrįso niekas – geriausi jauni olandų modeliai, fotografai, stilistai, interviu su garsiausiais olandais, sėkmingai dirbančiais mados industrijoje. Ką jau bekalbėti apie garsųjį fotografų duetą Inez & Vinoodh, visą armiją Paryžiuje dirbančių manekenių! Vis tik sveikinimais ir šypsenomis šis debiutas neapsiribojo – pasirodžius dar vienam europietiškam „Vogue“ mados mylėtojai pradėjo stebėtis palyginti smulkios šalies išgalėmis privilioti garsų ženklą ir vis stumiamą į šoną „Vogue Africa“ ar „Vogue Scandinavia“ idėją. Gal vertėtų paklausti ir apie „Vogue Baltics“?
Vogue Netherlands balandis 2012. Modeliai Romee Strijd, Ymre Stiekema & Josefien Rodermans. Fotografas Marc de Groot.
Niekam ne paslaptis, jog kiekviena svarbi leidykla savo reprezentuojamus ženklus stengia įtvirtinti ne tik vietinėje, bet ir pasaulinėje rinkoje. Ne išimtis – ir „Conde Nast“, po kurios sparneliu glaudžiasi tokie leidiniai kaip „Vogue“, „W“, „Glamour“, „GQ“, „Details“, „The New Yorker“, „Vanity Fair“ ir daugelis kitų. Nors beveik visi šie leidiniai turi savo užsienietiškasias „seseris“, būtent „Vogue“ franšizė yra laikoma pačia prestižiškiausia bei sunkiausiai pasiekiama. Štai Rusija savo „Vogue“ leisti pradėjo tik 1998 metais, XXIa. ekonomikos gigantė Kinija – vos prieš septynerius metus, 2005-aisiais. Įdomu tai, kad Europos šalys (įskaitant ir Turkiją bei Rusiją) turi net dešimt skirtingomis kalbomis leidžiamų „Vogue“ , kai tuo tarpu Šiaurės Amerikai priskiriama tik amerikietiškoji versija, Pietų Amerikai – dvi (braziliška ir meksikietiška ispaniškai kalbančioms šalims), o Afrika ar vidurinioji Azija (išskyrus Indiją, jei ją priskirsime tam regionui) – nė vienos. Būtent šie skaičiai ir stebina, kai pagalvojame apie dar vienos europinės versijos atsiradimą.
Vis tik „Conde Nast“ sprendimą pateisinti nesunku – Olandija dar nuo tada, kai britų laivynas nugalėjo „nenugalimąją“ ispanų armadą bei atvėrė jūrų prekybos kelius, garsėjo savo uostais, infrastruktūra, sugebėjimu nuolat augti bei, rodos, nepastebimai susikurti įspūdingą gerovę. Kalbant šių laikų terminais, Olandija išties stebina vis augančia perkamąja galia, o mados industriją žavi puikiai išugdytais jaunaisiais talentais, įstabaus tyro grožio modeliais, sumaniais dizaineriais, savitą braižą turinčiais fotografais. Kalbama, kad visos šios gerosios savybės padės ir leidžiant naująjį „Vogue“.
Ymre Stiekema by Marc de Groot
Komandą pavyko surinkti išties neprastą – vyriausiosios redaktorės pareigas užėmė buvusi „Glamour“ žurnalo redaktorė Karin Swernik, kiti postai išdalinti grupei žinomų stilistų, žurnalistų, mados ekspertų. Fotosesijų stilių kūrė bei fotografavo tik olandų stilistai bei fotografai, pirmajam numeriui pozavo tik olandų manekenės. Tiesa, tenka pripažinti, kad olandiškų drabužių per daug nepamatysite – viename interviu net žurnalo redaktorė prasitarė spintoje neturinti nė vieno tautiečio dizainerio kurto apdaro ir pirmenybę teikianti didžiųjų mados sostinių profesionalams.
Būtent dėl to kyla dar vienas klausimas: kam šaliai „Vogue“, jei ji neturi stiprios mados rinkos savo viduje? Panašūs klausimai iškyla ir stebint portugalų, graikų, taivaniečių „Vogue“ darbą. Taip, šalys ekonomiškai pakankamai stiprios (susilaikykime nuo komentarų apie dabartinę Graikijos ir visos ES būklę), visuomenė išsilavinusi ir turinti visas galimybes domėtis mada. Tačiau ar, pavyzdžiui, pakankamai smulki Amsterdamo mados savaitė išties atitinka „Vogue“ prekės ženklo viziją? Vargiai. Veikiausiai standartų nesiekia ir vietinių fotografų, stilistų darbo kokybė, tad net viršeliai dažnai papuošiami „perspausdiniais“ (angl. „reprint“) iš didžiųjų leidinio versijų. Baisu, kad tai netolimoje ateityje laukia ir olandiškojo „Vogue“.
Bette Franke by Marc de Groot
Žinoma, tarsi automatiškai norisi klausti, kur tada išgirtieji Inez & Vinoodh bei pulkas garsiųjų modelių. Čia susiduriame su patirties, reputacijos stoka. Paklausta, kodėl debiutinio žurnalo viršelio nepapuoš garsioji Lara Stone, o vietoje jos šypsosis trys ne tokios žymios olandų manekenės, vyriausioji redaktorė atsakė, kad jaunas žurnalas – net ir papuoštas dideliu vardu – paprasčiausiai negali tiesiog imti ir paskambinti Laros agentui bei derėtis dėl manekenės laiko fotosesijai. Juk protingas agentas tikrai nerizikuos prarasti net vieną dieną, praleistą dar eksperimentinio „Vogue Netherlands“ aikštelėje, kai jo klientė gali dirbti su „Calvin Klein“ mados namais. Panašia logika galime grįsti ir faktą, jog žurnalo puslapiuose nerasime ir skambių garsių fotografų pavardžių – jie dirba su žymiais mados namais, didžiaisiais „Vogue“. Atitinkami ir darbo įkainiai, kurie naują leidinį pastatytų ties bankroto riba.
Milou van Groesen by Alique
Aprašius „Vogue Netherlands“ debiutą bei apsvarsčius galimus leidinio trūkumus, norom nenorom mintyse kirba ir pavadinimas „Vogue Lithuania“. Žinoma, mintis graži, bet vis dar kelianti šypseną. Taip, mes turime savo Juozą, turime pseudo-mados savaitę (jei galime „Mados infekciją“ taip pavadinti), galime didžiuotis lietuvaičių sėkme madų savaičių metu, talentinga jaunų fotografų karta (didžiausi laurai – Rokui Daruliui), net turime savo „L’Officiel“! Na, šį leidinį turbūt būtų galima pavadinti stipriu monopolininku lietuviškų mados žurnalų sferoje, tačiau vis tiek smagu, kad pamažu artėjame prie tikrosios pasaulinės mados. Potencialą turinčio jaunimo – daug, tačiau dar nėra perkamosios galios bei pakankamai didelio noro domėtis mada, reikiamo požiūrio į kultūrinio lavinimosi svarbą iš esmės. Vis tik norisi į viską žiūrėti optimistiškai ir neatmesti galimybės kada nors prie „Vogue“ ženklo matyti ir Lietuvos vardą. Tiesa, ne vieną, o kartu su Latvija bei Estija, anglų kalba.
Turbūt jau supratote, jog bandoma paliesti įdomią rinką – visų trijų Baltijos šalių mados mylėtojus, jau laisvai komunikuojančius anglų kalba bei norinčius neapsiriboti savo tėvynės mados naujienomis. Kažkodėl atrodo, kad galbūt tolimoje ateityje (kad tik sulaukčiau!) bus galima rankose laikyti „Vogue Baltics“ leidinį, kuris taptų savotišku „Vogue Latin America“ atitikmeniu trims mažoms, tačiau madą ne ką mažiau mylinčioms šalims. Na, svajonės lieka svajonėmis, tad kol kas pasidžiaukime Nyderlandų sėkme bei palinkėkime sau sulaukti tos akimirkos, kai savo šalyje turėsime didelį erdvų ofisą su sieną puošiančiomis juodomis raidėmis „Vogue“.
Nuotraukos Vogue Netherlands/TFS
Bučkis