MET istorijos pamoka | Neįmanomi Elsos ir Miuccios pokalbiai

Dviejų moterų pokalbis. Viena jų gimė 1890-aisiais, kita – po beveik šešių dešimtmečių. Pirmoji įėjo į mados istoriją kaip viena garsiausių XXa. pirmosios pusės mados kūrėjų, o antroji vadinama šių dienų mados intelektuale, besistengiančia kiekvieną sezoną kokybės kartelę iškelti vis aukščiau ir aukščiau. Tiesa, jos abi italės. Abi užaugo griežtų katalikiškų pažiūrų šeimose, abiejų tėvai buvo universitetų profesoriai, o jos jautė poreikį maištauti. Pantomima, rašymas, feminisčių judėjimas – į šių detalių visumą mada įsiliejo netikėtai. Dvi asmenybės iš visiškai skirtingų epochų, tačiau siejamos kažkokio neapsakomo nematomo ryšio, leidžiančio abi moteris sugretinti, nedrąsiai lyginti. Paralelių Elsos Schiaparelli ir Miucios Prados gyvenimų istorijose išties gausu, tačiau ar galima tą patį įžvelgti ir jų kūryboje? O gal idėjinis-kultūrinis dialogas paprasčiausiai neįmanomas? Į šiuos klausimus jau nuo gegužės dešimtosios galės pabandyti atsakyti kiekvienas, apsilankęs Niujorko Metropoliteno muziejaus rengiamoje parodoje „Elsa Schiaparelli ir Miuccia Prada: Neįmanomi pokalbiai“.

Nors „The New Yorker“ apžvalgininkė Judith Thurman ir pastebėjo, jog ekscentriškumu bei nenuspėjamu elgesiu pasižymėjusi E. Schiaparelli turbūt nesutiktų šlove dalintis su jokiu kitu dizaineriu (net jei tai pati M.Prada) bei reikalautų, kad rampų šviesoje žibėtų tik jos ikoniški kūriniai, Metropoliteno muziejaus vadovybė gavo M.Prados palaiminimą bei jau antrus metus iš eilės nusprendė surengti milžinišką mados istorijos parodą. 2011-aisiais muziejaus patalpas padabino milžiniška britų kūrėjo Alexanderio McQueeno ekspozicija, gavusi „Laukinio grožio“ (angl. „Savage Beauty“) vardą ir sutraukusi tiek mados mylėtojų, jog parodos lankomumas sumušė visus iki tol buvusius rekordus bei itin aukštai iškėlė kokybės kartelę ateities renginiams. Vis tik A.McQueeno ir italių dueto parodų lyginti negalima – „Laukinis grožis“ tapo savotišku „in memoriam“ pasaulį savo noru palikusiam genijui, o „Neįmanomi pokalbiai“ vaizduoja dviejų talentingų dizainerių kūrybą, bendrą jos tikslą – moterį paversti ne geidulinga vyro akims, tačiau itin viliojančia sau pačiai.

Tiesa, abiejų italių požiūris į moterį šiek tiek skiriasi. Štai E.Schiaparelli siekė vaizduoti trečiojo-ketvirtojo dešimtmečių kavinių bei salonų lankytoją, kuri trokšta patraukti žvilgsnį, šokiruoti, stebinti, tad daugiausiai dėmesio kūrėja skyrė viršutinei aprangos daliai – švarkeliai gausiai siuvinėti akmenimis, netrūksta aplikacijų, įmantrių detalių ir, žinoma, garsiosios „shocking“ rožinės spalvos. O štai M.Prados moteris – gerokai žemiškesnė, praktiškesnė, modernesnė. Kadangi kūrėjai svarbus simbolizmas, ji nuolat akcentuoja apatinę moters kūno pusę, reiškiančią gimdymą, gyvenimo kelionę – taip kolekcijose svarbiausiu elementu tampa sijonas.

Vis tik abi kūrėjos žinomos kaip nevengiančios eksperimentų, netradicinių sprendimų. Turbūt jau ne kartą teko girdėti istoriją apie M.Prados įkvėpimo paieškas dalykuose, kuriais ji pati tikrai nesižavi, tačiau priima iššūkį nemalonų akiai daiktą kaipmat paversti stilingu, madingu, geidžiamu. Taip vyrų kolekcijose atsiranda devintojo dešimtmečio golfo aprangos atributai, o moterų – šeštojo dešimtmečio „muscle car“ stiliaus dekoracijos. Kelti sau vis naujus tikslus siekė ir E.Schiaparelli, pasaulį nuolat stebinusi keistomis siurrealistiškomis idėjomis, kurias įgyvendinti padėdavo net pats Salvadoras Dali. Suknelė, kurios „nudriskimai“ atrodo kaip nulupta oda, prikimšta suknelė, kurios nugara bei priekis primena išgaubtą šonkaulių, stuburo liniją, batelis vietoje kepurės, pirštinės vietoje diržo…  Abi kūrėjos nebijo ieškoti to, kas paprastam žiūrovui bjauru, o tuomet pasirinktą objektą transformuoti į tikrą meno kūrinį. Taip gimsta „ugly chic“ sąvoka.

Jau yra žinoma, jog paroda bus sugrupuota į septynias skirtingas galerijas: Waist Up/Waist Down, Ugly Chic, Hard Chic, Naif Chic, The Classical Body, The Exotic Body, The Surreal Body. Kiekvienoje jų bus galima ne tik pasigrožėti modelių Daphne Groeneveld bei Kate Upton nuotraukose demonstruojamais garsiausiais „Prada“ kūriniais, bet ir „gyvais“ pavyzdžiais – iš archyvų į dienos šviesą ištrauktomis suknelėmis, kostiumėliais, aksesuarais. Šie eksponatai žiūrovą kvies ne tik neakivaizdžiai mokytis mados istorijos, bet ir skatins ieškoti sąsajų, panašumų, skirtumų.

Nuotraukos fashionista/METmuseum

Bučkis