Kažin ar galima suklysti teigiant, kad nuogas kūnas nuotraukose visuomet sukelia didesnį susidomėjimą, o kartu – ir diskusijų bangą. Ar XXI-ajame amžiuje tai vis dar tabu? O gal dabar mados fotografija gerokai laisvesnė ir nebelinkusi smerkti bei nuogumą laikyti paprasčiausiu vulgarumu? Vieno atsakymo nėra – tiek aktai, tiek dalinis nuogumas net mados fotografijoje vis dar vertinami atsargiai, stengiantis viską įtalpinti į meno rėmus, tačiau vis dažniau vadinami tiesiog pornografija, kurios daugelis redaktorių itin baidosi. Žinoma, kartais atsiranda ir tokių asmenybių kaip Carine Roitfeld, kurios redaguoto leidinio „Vogue Paris“ puslapiuose fotografai galėjo rodyti net drąsiausius savo kadrus ir su kiek kitokiu mados pateikimu supažindinti mados pradžiamokslio trokštančius gerbėjus. Tačiau būtent dėl tokių avantiūrų dabar redaktorė turi savo pačios leidinį ir pernai prancūziškojo „Vogue“ redakciją su trenksmu paliko, o nuo tada gerokai sumažėjo ir drąsių Mikaelio Janssono ar Inez & Vinoodh dueto nuotraukų. Vis tik kiek atgaivinti diskusiją ryžosi rusiškojo „Vogue“ komanda ir šį lapkritį išleidžia specialų leidinį, skirtą būtent nuogumui ir jo istorijai „Vogue“ puslapiuose visame pasaulyje.
Neverta slėpti, kad išgirdusi, jog tokį leidinį rengia pastaruoju metu gerokai susilpnėjęs rusiškasis „Vogue“, labai nustebau. Leidinį palikus redaktorei Aliona Doletskaya jame ne tik pradėjo stigti originalių publikacijų, bet ir gerokai suprastėjo fotosesijų kokybė, vis mažiau dirbama su garsiais fotografais bei modeliais, viršeliai nebetraukia žvilgsnio. Vis tik jeigu pavyks – šį ypatingą numerį išties patariu įsigyti. Tai – ne tik itin įdomi mados istorijos dalis, bet ir įrodymas, kad mados fotografija vis tik nebijo nuogumo, jį rodo savitai, visiškai kitaip, nei įprasta matyti tradicinės meninės fotografijos atstovų aktuose. Rodos, sunku net patikėti, kad nuogo kūno rodymas „Vogue“ beveik sutampa su pirmųjų fotografijų žurnale pasirodymu – tai reiškia, kad net ir tarpukaryje jau buvo sugebama madą derinti su to meto konservatyviai visuomenei keista nuogumo tema. Jeigu vis dar abejojate, ar tai išties buvo tabu, užtenka susirasti senas giminių nuotraukas ir pamatyti laikotarpio maudymosi kostiumėlius…
Įdomu tai, kad ketvirtojo, penktojo ir net šeštojo dešimtmečio mados fotografijos pavyzdžiai rodo, kad tuo metu kūną stengtasi paversti tik nežymia kompozicijos dalimi, skaitytojui leisti tik suvokti, kad modelis be drabužių, o ne tą akivaizdžiai demonstruoti. Tokį įspūdį fotografai kurdavo žaisdami su šešėliais, papuošalais, ieškodami netradicinių pozų. Viskas pasikeitė tik septintajame dešimtmetyje, kai į mados areną išsiveržė laukinio grožio manekenė Veruschka, fotografuoti pradėjo Richardas Avedonas, visuomenėje kilo seksualinė revoliucija bei smarkiai pasikeitė mados leidinių redaktorių karta – į „Vogue“ atėjo ekscentriškoji Diana Vreeland, prancūziškąją žurnalo versiją savo idėjomis turtino Edmonde Charles-Roux, leidinį palikusi dėl laiką aplenkusio noro viršelyje pavaizduoti juodaodę manekenę. Tiesa, dėl panašių sprendimų šiek tiek nukentėjo leidinių biudžetai – konservatyvios skaitytojos baisėjosi net pamačiusios nuogą krūtinę, tačiau sparčiai augo jaunimo susidomėjimas mada, o „svinguojantis“ septintasis dešimtmetis užaugino ne vieną ateityje garsų fotografą bei stilistą.
„The Nude in Vogue“ nepamiršta ir garsių šiandienos fotografų: Mikaelio Janssono, Terry Richardsono, Steveno Meiselio, Mario Testino. Nors jų darbai gerokai atviresni, neretai net priverčiantys kuklesnę skaitytoją parausti, jie yra neatsiejama šiuolaikinės mados fotografijos dalis, o kai kurie modelių Carmen Kass ar Karlie Kloss aktai net vadinami ikoniškais, apibūdinančiais visą XXI-ojo amžiaus pradžios kartą, kaip kad Helmuto Newtono nuotrauka, vaizduojanti Yves Saint Laurento „Le Smoking“, tapo aštuntojo dešimtmečio simboliu.
Nors šįkart tinklaraščiui atrinkau pakankamai subtilius kadrus (likusius aštresnius galėsite išvysti leidinyje arba susirasti internete), turbūt nenustebsite išgirdę, kad šiandieninė mados fotografija neretai prilyginama pornografijai – redaktoriai nebebijo įžūlių kadrų, modeliai be didesnių atsikalbinėjimų meno labui nusimeta drabužius bei pozuoja taip, kad kartais darosi net nepatogu mados leidinį vartyti viešumoje. Vis tik manau, kad tai – natūrali fotografijos evoliucija, o į nuogą kūną nuotraukose derėtų žiūrėti kaip į meno kūrinį, kompozicijos elementą. Ne viskas, kas nuoga, yra vulgaru ir „The Nude in Vogue“ tai patvirtina.
George Hoyningen-Huene, Vogue US 1934
Paul Wolff, Vogue US 1935
Horst P.Horst, Vogue US 1941
John Rawlings, Vogue US 1956
Richard Avedon, Vogue US, 1966
Gianni Penati, Vogue US 1969
Helmut Newton, Vogue Paris 1975
Bruce Weber, Vogue UK, 1991
Patrick Demarchelier, Vogue UK 1992
Ellen Von Unwerth, Vogue US 1995
Terry Richardson, Vogue Paris 2002
Guy Bourdin, Vogue Paris 2003
David Sims, Vogue Paris 2005
Mikael Jansson, Vogue Paris 2005
Mario Sorrenti, Vogue Paris 2006
Irving Penn, Vogue US 2006
Peter Lindbergh, Vogue Paris 2007
Mario Testino, Vogue Russia 2008
Annie Leibovitz, Vogue US 2009
Steven Meisel, Vogue Italia 2011
Inez and Vinoodh, Vogue Spain 2011
Paolo Roversi, Vogue Italia 2012
Nuotraukos – Vogue Russia/TFS
Bučkis