Į Rygą visuomet įdomu grįžti, nes tai vienas tų miestų, kuriuose galima stebėti, kaip į vieną spalvingą pynę jungiasi kelios itin skirtingos kultūros – kiekvienąkart pamatai vis kitą to rašto motyvą, atpažįsti skirtingas spalvas, kurių kiekviena ryškesnė už prieš tai ėjusiąją. Rygos senamiestis mena Hanzos pirklių sąjungos laikus, Dauguvos pakrantę puošia vakarietiški dangoraižiai, latviai kviečia paragauti savo tradicinių patiekalų, o kino teatre filmams “priklijuojami” rusiški subtitrai. Kaip gatvėje, taip ir ant podiumo – jau antrą kartą aplankiusi Rygos mados savaitę galiu tvirtai teigti, kad verčiau vieną kartą pamatyti, nei tūkstantį kartų išgirsti, nes per vieną vakarą latvišką madą gali tiek įsimylėti, tiek pradėti jos nekęsti.
RYGA
“Maybelline New York” komandos pakviesta tęsti Baltijos šalių mados savaičių maratoną, į Rygą šį ilgąjį savaitgalį vykau ne tik dėl pačių mados savaitės renginių, bet ir norėdama palyginti Latvijos sostinę su Vilniumi, kurį jau visai neprastai pažįstu. Pakankamai apsiniaukusio savaitgalio išvados veikiausiai nuskambės keistokai – Rygoje daugiau gerai atrodančių žmonių nei Vilniuje. Tiesa, daugiau ir atrodančių prastai, nes šio žavingo didmiesčio eleganciją neretai nustelbdavo rusiškai kalbančių gyventojų istorinis slaviškas (?) noras tikėti filosofija “more is more”. Taip ant vyrų diržo sagčių atsirasdavo auksinė dolerio kupiūra, o įspūdingų formų moterys savo įspūdingas formas įsprausdavo į trumputes sidabrinių žvynelių sukneles. Žinoma, negalima pamiršti ir itin populiarių nėriniuotų pėdkelnių bei gipiūru puoštų korsetų. Ir visa tai – didžiausiame Rygos mados renginyje.
Aišku, Rygoje visai neseniai atsidarius švedų giganto “H&M” parduotuvei buvo išties juokinga nuolat gatvėje bei renginiuose skaičiuoti jaunąsias Lanas Del Rey – maždaug 13-17 metų paauglės “H&M” parduodamas gėlių juostas nešiojo it ypatingą savo uniformą. Ir leido man smagiai pakikenti iš jų bandymų su lūpdažiu atkartoti ir Lanos lūpų formą… Tiesa, naujojoje Rygos “fast-fashion” mekoje apsilankiau ir aš, tačiau iš trijų aukštų salono senamiesčio širdyje išėjau nešina tik apyranke bei keliomis poromis pirštinių, nes manosios Rygoje pradėjo plyšti. Nemaloniai nustebino pačios parduotuvės priežiūra, prekių pateikimas – pakankamai nepigūs vilnos bei moherio megztiniai sukabinti bet kaip, o ir pati bendra pasiūla tikrai neblizga – pavyko pastebėti tik vieną kitą įdomesnį drabužį, tačiau dėl kokybės neatitinkančios kainos minčių apie pirkimą atsisakiau. Nekalbu apie apgailėtinai atrodžiusį stendą su perpus nukainotais Annos Dello Russo kolekcijos aksesuarais…
Laisvu nuo pristatymų bei antropologinių tyrinėjimų metu po miestą klaidžiojau su Rygoje gyvenančiu draugu, besimokančiu SSE – lankantis tarsi maži pasakų nameliai atrodančiose konditerijose apsalo širdis (kodėl jų tiek nėra Vilniuje?), tačiau dabar jau tenka prisiminti, kad kol kas už tokias puikias kainas teks tenkintis nebent VDA valgyklos bandelėmis, dievinamomis žurnalistikos studentų. Žinoma, kaip didžiausia Džeimso Bondo filmų gerbėja apsilankiau ir “Skyfall” bei centre radau parduotuvę, kurios iškaboje šypsojosi pati Iris Apfel.
Anna Dello Russo for H&M – 50 procentų pigiau… Deja, jos stilius netiko net Rygai.
Žavingoji Iris Apfel parduotuvės iškaboje
Rekomenduoju. Ir ne tik todėl, kad esu užkietėjusi pono Bondo gerbėja.
VIETA
Nors pernai visi pagrindiniai pristatymai vyko viešbutyje „Radisson Blue Latvija“, šiemet buvo nuspręsta persikelti į senamiestį, „Riga Art Space“ patalpas, esančias po žeme. Ši šiek tiek industrinė, tačiau moderniai įrengta aplinka visai nepriminė to, ką prieš savaitę mačiau Taline, ir paliko puikų įspūdį – daug erdvės svečiams, patogus išplanavimas, didelė pagrindinė salė su nedidelėmis pakylomis tolesnėse eilėse sėdintiems žiūrovams. Itin vykusi idėja – „Maybelline New York“ stendas, kur buvo galima išbandyti „Colorama“ nagų lakus bei profesionalių grožio meistrių paprašyti pataisyti arba iš naujo sukurti makiažą. Turbūt nesunku įsivaizduoti, kad eilės per pertraukas nusidriekdavo nemažos…
Nors tai jau septynioliktoji Rygos mados savaitė, tam tikrų klaidų ar tiesiog chaoso vis tiek neišvengta – visi pristatymai vėluodavo apie 40 minučių, po kiekvieno buvo keičiamas sėdėjimo planas, tad jei, tarkime, „Maybelline New York“ komanda pirmame šou sėdi pirmojoje eilėje, kito pristatymo metu jau gali tekti ir pastovėti. Tai lėmė nemažai nesusipratimų, nes svečiai ne tik užimdavo ne sau skirtas vietas, bet kartais ir visai nenorėdavo trauktis dėl pasiketusio plano. Vis tik galima organizatorius pagirti dėl patogios kortelių sistemos – buvo siuntinėjami ne pakvietimai, tačiau baltos arba auksinės spalvos kortelės, tad, jeigu nepavykdavo rasti vietos pagal kompaniją, atsisėsti pavykdavo „White Card“ arba „Gold Card“ zonoje. Žinoma, kartais pačių prestižiškiausių auksinių kortelių savininkai pirmojoje eilėje atrodydavo gan keistai – rodos, pakvietimas išties svarbus, tačiau asmuo atrodo absoliučiai nesidomintis ne tik mada, bet ir savo išvaizda ar aplinka. Žinoma, buvo ir kitų kraštutinumų – kai kurios Rygos ponios į pristatymus atsivedė savo dekoratyvinius šunelius su auksinėmis „Swarovski“ kristalais dekoruotomis apykaklėmis. Vieną jų fotografuoti bandė net Rygoje viešėjęs „Face Hunter“ kūrėjas Yvanas Rodicas.
Dekoracijos prieš „QooQoo“ pristatymą
„Maybelline New York“ stendas, kur buvo galima išmėginti naujuosius „Colorama“ nagų lakus bei malonių makiažo meistrių paprašyti pataisyti makiažą. Nuostabus sumanymas, kuriuo ne kartą pasinaudojau ir pati bei sužinojau, kad man visai tinka įdomiai išvesta dviguba akių kontūro linija.
Baltoji kortelė/kvietimas
Rygos mados savaitėje dalyvavo ir „Face Hunter“ autorius Yvan Rodic, ir kiti ne ką mažiau įdomūs svečiai…
Tipiška Rygos mados savaitės viešnia
Autorės apranga. Paskutinę dieną turėjau atrodyti kiek kitaip, tačiau sumaišiau tvarkaraštį ir į pristatymus atbėgau tiesiai iš kino teatro.
KOLEKCIJOS
Jau minėjau, kad Rygos mados savaitė atspindi ne tik paties miesto, bet ir jo kūrėjų kontrastus, atskleidžia kartais net šokiruojančius kūrėjų sumanymus ir vientisumo, tam tikro tautinio bruožo trūkumą. Žinoma, negalima lyginti Rygos mados savaitės su mūsiške „Mados infekcija“, tačiau apsilankius pastarosios pristatymuose nesunku išskirti bendrus lietuvių kūrėjų bruožus, nes daugelis augę panašioje terpėje, panašiomis aplinkybėmis formavosi estetikos, grožio, drabužio struktūros suvokimas. Rygoje to nebuvo – ant podiumo buvo galima išvysti tiek visišką beprotystę, tiek žiovauti verčiančią ne itin profesionaliai pateiktą klasiką, tad šįkart pateiksiu tik keletos geriausių kolekcijų nuotraukas bei trumpus aprašus – jeigu įdomu, kitas nuotraukas galite rasti „Maybelline New York Latvia“ facebook puslapyje.
Kai rašiau apie beprotiškumą, omenyje turėjau „QooQoo“ – dar prieš metus tiesiog ryškias timpes siuvusį ženklą, šiemet smarkiai paaugusį bei sugebėjusį nustebinti pilna kolekcija. Ženklo dizainerė Alyona Bauska – profesionali grafikos dizainerė ir tai nesunku pastebėti jos darbuose, įkvėptuose paslaptingos Latvijos gamtos. Nors buvo kalbama apie tai, kad visi kolekcijai naudoti audiniai natūralūs, o pats darbas gan patriotiškas, itin teigiamai įvertinti kolekciją būtų sunku – ji išties patinka latvių mados tinklaraštininkams, tačiau aš nemanau, kad „QooQoo“ kūryba yra verta mados savaitės podiumo. Visiška priešingybė – Natalija Jansone, kurią mintyse praminiau latvių Ramune Piekautaite. Itin subtili, kukli, žemiškų tonų kolekcija nepaliko beveik jokio gilesnio įspūdžio. Tiesa, Latvijoje ši kūrėja labai populiari, jos darbai taip pat parduodami Rusijoje, Korėjoje, Japonijoje, nes švelnios spalvos bei neįpareigojantys siluetai tinka visų figūrų tipų moterims.
Viena kolekcijų favoričių – „Narciss“ darbas, nagrinėjęs folkloro temą ir ją išreiškęs moderniais siluetais. Nors šiai kolekcijai truputį trūko vientisumo ir keletą kartų teko suabejoti, kokią kryptį – vaidilutės ar laimės – kūrėjai mieliau renkasi, mane sužavėjo puikūs santūrūs šortų kostiumėliai, Latvijos tautinio kostiumo interpretacija su neoniniu perregimu audiniu, puikiai marginti audiniai. Kaip daug kas pastebėjo, nors ši kolekcija ir nėra kažkoks itin rišlus pranešimas, didžioji dalis pristatytų drabužių išties tinkami dėvėti, juos norėtųsi įsigyti.
Keistoka buvo stebėti mados namų „Katya Katya Shehurina“ pristatymą, kurio didžioji dalis atrodė tarsi mišinys, pagamintas iš kelių sezonų senumo „Valentino“ bei „Dolce & Gabbana“ mados namų modelių – raudoni, juodi bei balti nėriniai, nuo liemens platėjantis suknelės siluetas, trapios bei pažeidžiamos moters įvaizdis. Pati mados namų dizainerė teigė, kad ją įkvėpė skandalinga britės Wallis Simpson istorija – dėl meilės šiai nekilmingai moteriai Anglijos karaliaus sosto atsisakė Edvardas VIII, tačiau dėl skeptiškų aristokratų žvilgsnių moteris tik dar labiau pasitempė bei buvo ne kartą vadinta stilingiausia Jungtinės Karalystės dama.
Bendrame mados savaitės kontekste įdomiai atrodė didžiulio vyrų palaikymo sulaukęs „Sockbox“ pristatymas „Amoralle„. Tai – Latvijoje gerai žinomas prabangių apatinių drabužių bei kojinių gamintojas, paisantis klasikinio buduaro tradicijų bei siūlantis jas ir vėl atgaivinti. Nors praktiškai būtų sudėtinga pritaikyti kailiu puoštą apatinuką ar didžiulį šilkinį chalatą su vieninteliu užsegimu ties kaklu, teko ne kartą girdėti, kaip latvės pasiryžta sumokėti nemažus pinigus dėl šios linijos grožybių ir džiaugiasi vien tuo, kad spintoje turi kažką tokio gražaus, delikataus, paslaptingo.
Mano nuomone, stipriausią darbą šį sezoną Rygoje parodė jauna dizainerė Dace Krievina-Bahmane, kurianti ženklui „Be Carousell“ bei dirbanti latviškojo „Cosmopolitan“ mados redaktore. Ši jos kolekcija – tvirtas ir įdomų dizainerės braižą atskleidžiantis darbas. Iš pirmo žvilgsnio drabužiai gali pasirodyti kiek šabloniški, galbūt net įkvėpti „Celine“ mados namų idėjų (odos naudojimas, žemiška spalvų paletė, kirpimų paprastumas ir švarumas), tačiau įsižiūrėjus nesunku nustebti – sukneles puošia dailūs metalo siuvinėjimai, odinių švarkų bei liemenių spalviniai deriniai pasakiški, labai saikingai naudotos ryškesnės spalvos. Tai drabužiai, kuriuos norėtųsi dėvėti čia ir dabar, tad apsidžiaugiau sužinojusi, kad latvė planuoja savo verslą plėsti.
Nuotraukos mano, Maybelline New York Latvia facebook, Jānis Lācis
Už svetingumą bei rūpestį dėkoju „Maybelline New York“ merginoms Gretai bei Kristianai :)
Bučkis