Audros Avižiūtės nuotr.
Šiandien turiu dvi priežastis švęsti. Pirmoji – pasaulio pabaiga neįvyko, majai vis tik klydo. Jei nebūtų klydę, turbūt būtų ir žinoję, kaip išlaikyti savą civilizaciją… Vis man gerokai svarbesnė antroji priežastis: „Spintos guru“ sukanka penkeri metai, kas blogosferoje reiškia visai solidų jubiliejų. Pradėjusi rašyti 2007-ųjų gruodžio 21-ąją net neįsivaizdavau, kad po penkerių metų mokysiuosi Vilniuje, VU Žurnalistikos institute (tuo metu mąsčiau apie inžineriją), „Dior“ man reikš šį tą daugiau nei keistos išvaizdos Carmen Kass kvepalų reklamoje, o namuose Klaipėdoje puikuosis nemažas mano rašytų ir spaudoje publikuotų darbų aplankas. Vis tik „Spintos guru“ idėja per penkmetį nepakito – ir toliau laikausi nuostatos rašyti tik lietuviškai, reguliariai apžvelgti svarbiausius mados pasaulio įvykius bei informaciją pateikti paprastai, suprantamai, įdomiai. Žinoma, atvykus gyventi į sostinę atsirado daugiau galimybių lankytis renginiuose bei su lietuviškos mados industrijos virtuve susipažinti pačiai ten galandant peilius. Ar todėl peiliai tapo šiek tiek aštresni? Galbūt, tačiau tik todėl, kad dėstytojai jau pradeda į galvą kalti mantrą „žurnalisto tikslas – ieškoti tiesos“. Negaliu pamiršti ir žmonių, kurie ne tik tiki mano veikla, bet ir mielai dalinasi ilgamete patirtimi, žiniomis. Todėl didžiuojuosi turėdama galimybę dirbti kartu su didele bei draugiška „Maybelline New York“ ir „L’Oreal Paris“ šeima, bendrauti su veikliais bei savo darbą mylinčiais lietuviais, kuriančiais „Le Muse“, „Butiq.lt“, „Creme de la Creme“, bei stengtis plėsti lietuvių suvokimą apie tai, kokia įvairialypė bei daug aprėpianti gali būti mada.
Žinoma, pati didžiausia mano laimė – Jūs, mielieji skaitytojai, jau penktus metus palaikantys bei galbūt net pasitikintys jokio su žurnalistika ar mada susijusio išsilavinimo neturinčia jauna panele, kurios gyvenime mada atlieka ypatingai svarbų vaidmenį. Šiuo metu man yra devyniolika, tad sakydama, jog „Spintos guru“ švenčia penktąjį gimtadienį, jaučiuosi itin laiminga ir nustebusi, nes, rodos, per penkmetį pasikeitė tik sofa, ant kurios sėdėdama ir dėvėdama naminį sportinį džemperį rašau apie aukštosios mados sukneles… Esu be galo dėkinga už Jūsų laiškus bei komentarus (net tuos piktus, dėl kurių visą savaitę vaikštau surūgusi), palaikymą ir judėti į priekį verčiančią kritiką. Dėkoju ir 14-metei sau, išdrįsusiai pradėti žiemos atostogų nuobodulio paskatintą eksperimentą. Dėkoju šeimai ir draugams, kurie nelabai domisi tuo, ką darau, tad man nereikia raudonuoti iš gėdos, kai sumąstau pasidalinti drąsiomis įžvalgomis ar Carine Roitfeld laikų „Vogue Paris“ fotosesijų nuotraukomis. Ar galiu svajoti ir apie šeštąjį, septintąjį, o gal net dešimtąjį tinklaraščio gimtadienį? Galbūt, tačiau kalbėti dar anksti. Tiesiog palinkėsiu sau ištvermės rašant ir toliau skanaujant studentiškus makaronus su kečupu, o Jums, mielieji, ištvermės skaitant mano rašinius bei drąsos pamilti madą :)
Ačiū!