Auksinis 2013-ųjų ruduo Milane | Dolce & Gabbana, Pucci, Versace

Kai Niujorką puolė snieguotasis Nemo, ant šios mados sostinės podiumų žygiavo moteris, kuri kitą sezoną išties drąsiai grumsis su šalčiu, dėvės tvirtus tamsius odinius drabužius, drąsiai sluoksniuos. Jaukumą bei tamsą įsimylėjo ir Londono dizaineriai, niūriais žiemos vakarais kūrę tarsi iš pasakos apie piktą raganą pasiskolintus apdarus. Galima neabejoti, kad tamsai atsiduos ir aistringasis Paryžius, kuris moteris papuoš subtilia prabanga bei „Chanel“ aromatu dvelkiančiais žiemos kolekcijų kūriniais. Tamsta, tamsta, tamsa… Tik ne Milane! Prieš keletą dienų pasibaigusi Milano mados savaitė ir trys bene įspūdingiausi jos pristatymai parodė, kad jokios pūgos ar audros auksinio Italijos jaunimo nesustabdys ir vakarėlis tęsis. Smarkiai erotizuotas pankiškas stilius ant „Versace“ podiumo, auksu tviskančios mozaikos „Dolce & Gabbana“ kolekcijoje bei mikro-mini suknelių ir ilgų batų deriniai „Emilio Pucci“ pristatyme rėkte rėkė, kad prabangos be stabdžių filosofija italų mados namams yra tarsi antroji religija.

Didžiausią šoką kritikams neabejotinai sukėlė Donatellos Versace parodyta kolekciją, kurią dizainerė praminė „vunk“. Supraskite – „Versace“ + „punk“. Nors „Sex Pistols“ bei „The Clash“ laikų stilius šiemet bus prisimintas kasmetiniame Metropoliteno pobūvyje, pankiška aštuntojo dešimtmečio nuotaika įkvėpė ir ne vieną garsų dizainerį. Vis tik šoko bei siurprizo elementą geriausiai panaudojo D. Versace, savo rudens-žiemos kolekciją skyrusi PVC audiniui, parausti verčiančioms trumpoms suknelėms, nepaliekančioms vietos fantazijai, įspūdingiems metaliniams papuošalams, puoštiems spygliais. Žinoma, ant podiumo buvo galima išvysti ir languotą audinį, ryškiai geltona spalva margintą kailį, grandines. Nors dalis drabužių šiek tiek priminė filmą „Graži moteris“ ir drąsiai peršoko į kičo teritoriją, šią kolekciją galima priskirti tipui „taip blogai, kad net gerai“. Taip, šių drabužių dėvėti neįmanoma, jie tinkami nebent George’o Michaelo vaizdo klipams, o kai kurios manekenės atrodė tiesiog nepadoriai, tačiau D. Versace tiesiai šviesiai išrėžė, kad jai nesvarbu – „Versace“ moteris gali dėvėti bet ką ir atrodyti puikiai.

Žinoma, šiek tiek skaudu žiūrėti į šiuos drabužius ir prisiminti nuostabias 2006-2009-ųjų kolekcijas, tačiau nesunku pastebėti, kad D. Versace pastaruoju metu žengia ne pirmyn, o atgal. Ji nagrinėja velionio brolio Gianni archyvus, dešimtojo dešimtmečio pradžios „Versace“ įvaizdį ir stengiasi ant podiumo grąžinti šoką, netikėtumą, tiesiog laukinį geidulį. Jeigu kalbama tik apie tokį dizainerės tikslą, jai puikiai pavyko. Metropoliteno pobūvyje „Versace“ klientės nepastebėtos neliks.

„Laikai niūrūs, keliantys depresiją, tad mes su jais kovosime rodydami tokias pat tamsias kolekcijas? Na jau ne“,- „Vogue.com“ žurnalistui Markui Holgate’ui užkulisiuose pasakojo „Emilio Pucci“ mados namų dizaineris Peter Dundas. Įkvėptas auksinių mados namų laikų septintajame dešimtmetyje, kūrėjas ant podiumo išleido vieną geriausių bei, jeigu galima taip sakyti, „itališkiausių“ savo kolekcijų. Aukštosios mados lygio siuvinėjimai, trapiausi nėriniai ir visa ši prabanga dėvima naktį žygiuojant į vakarėlį bei nebijant šedevro sulaistyti šampanu – tai auksinio Milano jaunimo gyvenimo būdas. Dar pridėkite manekenių ilgus banguotus plaukus, retro stiliaus kirpčiukus, kailį bei smulkiais kutais dekoruotus drabužius ir iškart suprasite, kaip kitą rudenį atrodys madingiausios elito merginos.

Džiugu, kad šįkart dizaineris daugiau dėmesio skyrė „Pucci“ vizitinei kortelei – grafikai, smulkiems raštams. Jais margintos mini suknelės pažeminta liemens linija traukė žvilgsnį, o melsvą spalvų paletę išryškino iki pat šlaunų nusidriekę juodi verstos odos aukštakulniai. Žinoma, kai kurios nėrinių palaidinės bei masyvūs kailiniai paltai vėlgi šiek tiek priminė filmą „Graži moteris“, tačiau „Pucci“ mergina tokių palyginimų nesikrato ir drąsiai dėvi mikro-mini ilgio sukneles.

Šįkart į šią nedidelę Milano mados savaitės apžvalgą nusprendžiau įtraukti ir „Dolce & Gabbana“ kolekciją. Nors Domenico Dolce ir Stefano Gabbana darbais pastaruosius kelerius metus domiuosi minimaliai, naujausia Bizantijos bei Venecijos stiliaus bažnytinių mozaikų Monrealės katedroje Sicilijoje įkvėpta kolekcija susidomėjimą grąžino. Taip, vėl Sicilija, vėl Italija, vėl tradicijos, tačiau šįkart viskas gerokai įdomiau – trumputes sukneles puošė mozaikiniai šventųjų atvaizdai, manekenių plaukus dabino tikrų tikriausios karūnos, o kaklus – rožančiai. Ne paslaptis, kad italai – itin religinga bei savo tikėjimu besididžiuojanti tauta, tad šią tautos pusę parodę dizaineriai negailėjo auksinio audinio bei siuvinėjimų, stengėsi sukurti sakrališką, didingą nuotaiką. Galbūt vidurinė pilkos vilnos bei juodų nėrinių kolekcijos dalis tiesiog atkartojo tai, ką duetas pristato jau gerus ketverius metus, tačiau auksinis startas bei kraujo raudonumo finalas abejingų tikrai nepaliko. Ar tai – sena gera „Dolce & Gabbana“ provokacija? Deja, ne, tačiau vis dar esu linkusi tikėti, kad kūrėjai anksčiau ar vėliau iš Sicilijos grįš į Apeninų pusiasalį.

Nuotraukos vogue.com, style.com

Bučkis