Paskutinės minutės užkulisiuose. Į eilę rikiuojasi juodų nėrinių kūrinius dėvinčios manekenės, salėje gesta šviesos, susirinkusieji nutyla ir visoje erdvėje girdisi nebent fontano čiurlenimas. Nors rodyklės sukasi į priešingą pusę, tarsi iš traukinių stoties pasiskolintas laikrodis skelbia šou pradžią ir ant minkšto vilnos kilimo žengia pirmoji mergina. Žinoma, tik po to, kai jos galvos apdangalo plunksnas greitai pataiso pats vakaro kaltininkas. Po dvidešimties minučių pristatymą užbaigia juodai dėvinčių merginų paradas, sustoja podiumo viduryje pastatyta karuselė ir mados naujienų portalus apskrieja žinia, kad tai buvo pabaiga.
„Sudie? Aš niekada nesakau sudie“,- užkulisiuose ramiai pasakoja besišypsantis Marcas Jacobsas. Nors dizainerio balsas nedreba, žvilgsnis atrodo šiek tiek melancholiškas, tarsi į tolimą kelionę palydėtų mylimą žmogų ir stengtųsi kuo detaliau įsiminti kiekvieną paskutinę kartu praleistą akimirką. Vis dėlto šįkart išvyksta pats M. Jacobsas, po šešiolikos metų darbo „Louis Vuitton“ mados namuose pasiryžęs dėl Niujorko palikti Paryžių. Ir juodu it naktis atsisveikinimu užbaigęs tai, ką galima vadinti atskira era mados istorijoje.
M. Jacobsas – vienas tų mados dizainerių, kurių idėjos po kiekvieno pristatymo abejingų salėje nepalieka. Vieni mados gerbėjai kūrėją aukština dėl teatrališkumo bei puikios nuojautos tam, kas bus aktualu už pusmečio, kiti teigia priešingai – šių dienų madai nereikia abstrakčių idėjų, tad ant podiumo vietoje produkto rodyti spektaklį nėra protingas sprendimas. Vis dėlto prieštaringos reakcijos kritikų apžvalgose bei mados naujienų forumuose nenustelbia fakto, kad beveik kiekvieną sezoną M. Jacobso kūriniai formuoja tendencijas ir net po kelerių metų atmintyje išlieka kaip apibrėžiantys visą pusmetį. Jeigu ne „Marc Jacobs“ ir „Louis Vuitton“ pristatymai, praėjusi vasara nebūtų tapusi „mod“ stiliaus Renesansu, o šį rudenį nesinorėtų po vyriško kirpimo paltu dėvėti trumpos šilkinės suknelės. Galima nesižavėti spalvinga kūrėjo asmenybe ar galvoti, kad jo kolekcijos skirtos ne podiumui, o šiuolaikinio teatro scenai, tačiau paneigti jo įtakos moderniajai mados industrijai tiek Niujorke, tiek Paryžiuje nepavyks.
Paradoksalu, kad būtent kūrybinė bei komercinė M. Jacobso sėkmė tapo jo atsisveikinimo su Paryžiumi priežastimi. Lygiai prieš dvi dešimtis metų kartu su verslo partneriu Robertu Duffy įkūręs savo vardo mados namus, 1997-aisiais M. Jacobsas patraukė prancūzų prabangos prekių koncerno LVMH dėmesį bei buvo paskirtas pirmuoju „Louis Vuitton“ dėvimųjų drabužių linijos dizaineriu. Tolesnė šešiolika metų trukusi istorija jau tapo legenda – iš monogramomis puoštus lagaminus parduodančios kompanijos „Louis Vuitton“ tapo vienais didžiausių bei novatoriškiausių Paryžiaus mados namų, kurių metinės pajamos siekia septynis milijardus eurų ir atneša daugiau nei pusę viso LVMH pelno. Tiesa, tuo metu sparčiai plėtėsi ir asmeninė dizainerio linija, kuri (kartu su dukterinėmis kolekcijomis) šiuo metu verta beveik milijardo JAV dolerių. Tai – unikalus atvejis, kurio pakartoti nesugebėtų net sėkmingai abiejose Atlanto vandenyno pusėse dirbti pradėjęs Alexanderis Wangas, tad M. Jacobsas nusprendė pasekti Michaelo Korso pavyzdžiu: dėmesį sutelkti į savo mados namus bei organizuoti pirminį viešąjį akcijų siūlymą biržoje (IPO).
Kaip pastebėjo „The New York Times“ apžvalgininkai, M. Jacobso karjeros Paryžiuje pradžia bei bendradarbiavimas su LVMH pradėjo naują erą prabangos prekių industrijoje: koncernai LVMH bei PPR (dabar jau „Kering“) įsigijo beveik visus garsiausius Europos ir JAV mados namus bei šiuo metu stebina milžiniška konkurencija. Ir kalbama ne tik apie pardavimus – koncernų atstovai skuba investuoti ir į sparčiai populiarėjančius jaunų kūrėjų prekės ženklus, tad LVMH susidomėjo J.W. Andersonu bei Nicholas Kirkwoodu, o „Kering“ – Josephu Altuzarra ir Christopheriu Kane’u. Beveik prieš dvidešimt metų susidomėję vos 20 milijonų JAV dolerių vertais Marco Jacobso mados namais LVMH tuo metu atrodė mažų mažiausiai keistai, tačiau šiandien toks dėmesys nieko nebestebintų.
More than anything, what you felt in that somber, tented space in the middle of the Louvre was an American’s infatuation with Paris. Those 16 years were a journey, and Mr. Jacobs never got bored.
Cathy Horyn
Todėl nestebina ir M. Jacobso sprendimas nepratęsti sutarties su „Louis Vuitton“ – visame pasaulyje milžinišką įtaką turintis jo asmeninis prekės ženklas auga sparčiau negu bet kada anksčiau, netrūksta pelningų kitų kompanijų pasiūlymų (pavyzdžiui, makiažo linija tinklui „Sephora“). Nors prieš keletą metų pasirodė pranešimas, kad dėl prisirišimo prie „Louis Vuitton“ dizaineris atsisakė galimybės tapti naujuoju „Christian Dior“ mados namų kūrybos direktoriumi, dabartinis jo žingsnis gerai apgalvotas ir, tenka pripažinti, logiškas. Žinoma, pats M. Jacobsas užkulisiuose Paryžiuje juokavo, kad palikti „Louis Vuitton“ nusprendė tik tą rytą ir įtaką sprendimui padarė jau kurį laiką sklandę gandai, tačiau pristatymo atmosfera ir net patys drabužiai simbolizavo didingą atsisveikinimą.
Vienoje erdvėje – šešiolika metų mados istorijos. Didžiulėje juodoje salėje Luvro kiemo centre buvo galima pasijausti it M. Jacobso retrospektyvinėje parodoje: čia čiurleno 2010-ųjų žiemos pristatymą primenantis fontanas, modeliai kilo ir leidosi 2011-ųjų žiemos liftu ir 2013-ųjų vasaros eskalatoriais, žengė 2013-ųjų žiemos viešbučio koridoriumi, suposi ant 2012-ųjų vasaros karuselės, o šou pradžią skelbė atgal einantis tų pačių metų žiemos laikrodis. Nemažai istorijos detalių buvo galima pastebėti ir pačioje kolekcijoje. Pirmosios ant podiumo žengusios Edie Campbell kūnas buvo ištapytas Stepheno Sprouse’o kurtu „Louis Vuitton“ ženklu, kitų modelių apdarai tapo savotiškomis geriausių M. Jacobso hitų interpretacijomis.
Be galo įdomu tai, kad atsisveikinimo laiške dizaineris padėkojo 34 legendinėms pramogų, meno bei mados industrijų atstovėms, tarp kurių paminėtos ir Gabrielle Chanel, Miuccia Prada, Rei Kawakubo, Emmanuelle Alt, Elsa Schiaparelli, Anna Wintour. Įdėmiau pažvelgus į nuotraukas nesunku pastebėti, jog kiekvienai paminėtų moterų būdingos detalės papuošė ir kolekcijos drabužius, o paskutinė laiško eilutė „To the showgirl in all of us“ pasufleravo, ką simbolizavo plunksniniai Stepheno Joneso galvos apdangalai. Itin gražus akcentas – vykstant finalinei modelių eisenai pirmoji plodama atsistojo būtent A. Wintour.
The models, with their giant Folies Bergère feather headdresses and jet-embroidered chiffon, looked dramatic. But they gave the impression that the party performance was over, not least because bluejeans were often worn under the finery as if the dancers were making their way home.
Suzy Menkes
Neslėpsiu, kad niekuomet nebuvau didelė M. Jacobso gerbėja, tačiau kiekvieną sezoną žavėjausi kūrėjo vaizduote bei sugebėjimu įsigilinti į pasirinktą temą ir nepriekaištingai ją interpretuoti. Žinoma, dizaineris ir toliau pristatys kolekcijas Niujorko mados savaitės metu, tačiau simboliškai visą mados mėnesį Paryžiuje pabaigdavę „Louis Vuitton“ šou tapdavo didžiule švente tiek mados elitui, tiek paprastiems gerbėjams. M. Jacobso atsidavimas „Louis Vuitton“ ne tik sukūrė šių mados namų įvaizdį, bet ir parodė, kad vieno asmens darbai gali turėti tiek įtakos visai industrijai. LVMH jau pranešė, kad iki spalio pabaigos bus paskelbtas naujas mados namų dizaineris (realiausiu pretendentu laikomas buvęs „Balenciaga“ kūrėjas Nicolas Ghesquiere), o naujienų portalai M. Jacobso IPO prognozuoja milžinišką sėkmę, tačiau žvelgiant į paskutinio pristatymo nuotraukas sunku šypsenoje slėpti liūdesį. Tai – neabejotina eros pabaiga, tačiau nauja pradžia M. Jacobsui bei patiems mados namams. Tikiuosi, kad būsimoji kelionė bus ne mažiau įdomi nei pastarieji šešiolika metų.
Nuotraukos style.com, vogue.com, The Sartorialist
Bučkis