Plėšyti džinsai ir madingas džemperis? Sportiniai bateliai? Akiniai veidrodiniais stiklais ir “Dior Homme Sport” dvelkiantis odinio švarko pamušalas? Ne, jau nebe. Keletą pastarųjų sezonų ant podiumų vyravęs antrąją paauglystę išgyvenančio vyro įvaizdis suaugo. O tuomet, nublizginęs batus apvaliomis noselėmis ir iš spintos išsitraukęs kiek per mažą megztinį, jis pradėjo vėl žaisti vaikystę – įsimylėjo pastelines spalvas, klasikinį romaną ir senas nuotraukas, kuriose jį rengia mama.
Kiekvienąkart pasibaigus kuriai nors iš mados savaičių susimąstau apie tai, kokį šių dienų kontekstą pasiskolinti kaip tinkamiausią apžvalgos foną. Nors brandaus grožio Renesansu vadinami 2015-ieji žvilgsnį pratina prie bekeičiančios mados vizualikos, rudens-žiemos vyrų kolekcijos, net ne kartą peržengusios retro stiliaus ribą, mintimis nunešė į ankstyvosios paauglystės žaidimus ir net vaikystę. O jeigu tiksliau – paskatino pastebėti paprastai engiamus tylius romantikus ir iškelti juos į šviesą. Jie keisti. Daugeliui keliantys šypseną. Užtat pagaliau įdomūs ir nebandantys vaidinti brandos nepriekaištingai sukirptu kostiumu.
Išmokau nebesistebėti išgirdusi pastabas, kad šiuolaikinė vyriška mada stagnuoja, mat paprastai kūrėjų dėmesio centru tampa klasikinis kostiumas. Jis – tarsi klasikinis ragautojo niekad nenuviliantis receptas, kurį kiekvienąkart galima subtiliai modifikuoti pagal sezoną ar individualų skonį. Vienais metais jį papildo netikėtu prieskoniu tapę sportiniai batai, kitą – sodrų skonio atspalvį suteikusi militaristinė tematika. Bet pagrindas išlieka. Tai kostiumas ir jis nuobodus.
Todėl pastaruoju metu pradėjau į vyrišką madą žvelgti kiek atidžiau. Lipti iš savo estetinio komforto zonos ir pradėti domėtis sprendimais, kurie galbūt kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Tai – netradicinio formato ir neįprasto vyriškos mados grožio paieškos, kai gražu gali būti ne tik tai, kas jau matyta ir atitinka susikurtus standartus.
Šį sezoną kostiumas, net jeigu jam odę grojo “Dior Homme” pakviestas orkestras, pasislinko į antrą planą. Vietoje jo pagrindinėje rolėje – jausmingesnė, romantiškesnė vyro charakterio pusė, kurią atskleidė ne tik trapesnį vyro siluetą apgaubę “Bottega Veneta” mezginiai ar nuo pečių tarsi krintantys “Dries Van Noten” paltai. Naujasis podiumų romantikas nebijo pripažinti savų baimių ir kompleksų, o jo keistumas ir pažeidžiamumas nuginkluoja.
Vienas iš įdomiausių sezono herojų – J. W. Andersono modelis, tarsi besivaikantis vaikystės nuotraukose matytų vaizdų. Jis dėvi velvetinį kostiumą, jo kaklą supa smarkiai per didelis šalikas, o plaukai tvarkingai sušukuoti atgal. Liekną liemenį paryškina nebent odinio palto diržas, o liauni pirštai šąla, nes rankose, nesunku įsivaizduoti, laikoma knyga. Kažkur netoliese – Christophe Lemaire’o minimalistas, dėvintis minkšto audinio tiesaus kirpimo kelnes ir apsiaustą bei nuo akių braukiantis plaukus. Greta ir “Lanvin” vyras, mėgstantis skaityti žvakių šviesoje ir lengvą šilkinį šaliką tarsi akcentą pasiskolinęs iš mėgstamos knygos herojaus.
Nesunku suprasti, kad šio sezono vyras ant podiumo žengia jau turėdamas savitą istoriją, kartu su drabužiais atnešdamas emociją, nuotaiką ir lengvą nostalgiją, kuri užplūsta vartant senus nuotraukų albumus. Natūraliai kyla klausimas – kodėl mados kūrėjai jį taip ilgai maskavo po sportiniais džemperiais, kepurėmis, gobtuvais ir baikeriškaisodiniais švarkais?
Manau, pokyčius padiktuoti galėjo kelių pastarųjų sezonų kontekstas, kai vyrą bandyta įsprausti į itin atletiško miesto kovotojo rėmus. Net jei vienos kolekcijos šią temą diktavo labai tiesiogiai, o kitos pasiskolino tik keletą militaristinių detalių, labai trūko stilistinės įvairovės. Taip pat jau kurį laiką vyriškai madai trūko gero naratyvo, šou, nuoširdaus pasakojimo – rodos, kritinis taškas buvo pasiektas būtent šį sezoną ir dėl to kūrėjai nusprendė vyrui suteikti ne tik puikų apdarą, bet ir jį paaiškinančią viziją.
Užtenka pažvelgti į “Burberry Prorsum” kolekciją, kurią drąsiai galima vadinti vienu stipriausių dizainerio Christopherio Bailey darbų. Jai užteko vos kelių akcentų (akinių, rankinių, šalikų) ir paprastai pernelyg modernus “Burberry” vyras sušvelnėjo, tapo prieinamesnis, tarsi mažiau tobulas ir labiau pažeidžiamas. Toks, kokį norisi stebėti parke sėdint ant suolelio, o ne žavintis juo kompiuterio ekrane. Sakote, tai komerciškai ne itin gera idėja? Drįsčiau prieštarauti, nes klientui visuomet malonu, kai prekių ženklas kalba jo kalba.
Būtent prieinamumas, kasdieniškumas ir nuoširdumas naująjį podiumų romantiką daro tokį patrauklų, net jei kai kurie jo sprendimai gali pasirodyti žaviai neįprasti. Taip, jam patinka kelnės aukštu liemeniu, megztinio ir liemenės derinys, pabrėžtas liemuo ir tarsi nuo skalbimo susitraukęs mažytis vilnonis megztinis, bet šis vyras atrodo gerokai natūralesnis už visuomet tobulą kostiumo savininką.
Galbūt romantinės ir kiek vaikiškos mados krypties iškėlimas – labiau asmeninis sprendimas gilintis į estetiškai kitokią vyrišką madą, bet pačios idėjos svorį paneigti sunku. Ir smagu, kad svarstant naująją tematiką net nebereikia kelti tradicinio lyčių niveliacijos klausimo, nes jis čia visiškai nereikšmingas ir vyras negalvoja apie savo moteriškumą.
Jis tiesiog pripažįsta turįs jausmus, mėgstantis spalvomis reikšti emocijas ir nejaučiantis prievolės lytiškumą parodyti tam tikrais galios atributais. Jis paprastesnis ir natūralesnis, dėl to jo vyriškumas netgi ryškesnis. Galbūt ne toks ryškus, kaip neoninės rožinės spalvos jo lietpaltis ar “Comme des Garcons Homme Plus” švarkas, bet… plačiau aiškinti net nereikia. Jam neįdomu, kaip ir šį sezoną jau neįdomus klasikinis kostiumas.
Nuotraukos – T Magazine
X