Mados gerbėjai puikiai žino, kad rugsėjis mados industrijoje reiškia pasikeitimų metą. Tuomet pasirodo svarbiausi metų leidinių numeriai, prasideda į ateitį viltingai pažvelgti leidžiančios šiltojo sezono mados savaitės. Vis tik vieną rugsėjo naktį galime vadinti itin reikšminga – visą pasaulį mados virusu nuo sutemų iki aušros užkrečia „Fashion’s Night Out“ renginių virusas, skatinantis domėjimąsi industrija bei padedantis pažvelgti į sudėtingą mados pasaulį kitu kampu, su juo susipažinti artimiau, intymiau. Ši naktis švenčia madą ir stilių, juos iš pasaulio sostinių parduotuvių išleidžia į gatves. Jau trečią kartą ši naktis tarsi viesulas įsisuka ir į Vilniaus senamiesčio gatves, žadina susidomėjimą lietuviška mada, suburia madai bei stiliui neabejingus žmones. Šiemet, sulaukus itin gardaus pakvietimo (apie tai – vėliau), vilnietiškoje „Stiliaus naktyje“ teko dalyvauti ir man. Deja, kvietimas, originaliai pavadintas priešnuodžiu nuo beskonybės, atitinkamų lietuviškų ambicijų įveikti iki galo nesugebėjo…
Norėčiau pabrėžti, jog šįkart pagrindinės kritikos strėlės smigs tikrai ne į renginio, bendrame lietuviškų mados švenčių kontekste atrodžiusio neblogai, organizatorius. Juos kaip tik norėtųsi pagirti – renginių planai bei žemėlapiai sudaryti puikiai, sumanyta modelių atranka, erdvės parinktos nuostabios, pasirūpinta net menkiausiomis smulkmenomis. Viena įdomiausių – pats kvietimas, sukurtas kartu su „Virtuvės mitų griovėjais“, kurie, beje, „Stiliaus nakties“ svečiams ne kartą pasiūlė itin įdomių bei subtilių kulinarinių šedevrų. Kiekvieno kvietimo viduje buvo galima rasti nedidelį mėgintuvėlį, kuriame „slėpėsi“ rankų darbo šokolado lazdelė, panardinta į cukraus pudrą. Neslėpsiu – pirma paragauti buvo kiek baisoka (kas valgo kvietimą?!), tačiau įsidrąsinusi nepasigailėjau – skonis maloniai nustebino. Ši įmantri idėja gavo priešnuodžio nuo beskonybės vardą. Nors lietuviai dažnai pasižymi pakankamai neblogu humoro jausmu ir tokias nedideles užuominas puikiai supranta, šįkart šis priešnuodis įveikė ne visų svečių beskonybės nuodus.
„Stiliaus nakties“ pakvietimas (lrytas.lt nuotrauka)
Pirmoji didžiulio renginio dalis buvo „Stiliaus nakties“ atidarymas PC „Europa“, kur pakankamai nedideliam žmonių (tų, kurie nepalieka žurnalo „Žmonės“ puslapių) skaičiui buvo surengtas puikus „Virtuvės mitų griovėjų“ furšetas, o idėją pasveikino Vilniaus meras su žmona bei „Stiliaus nakties“ rengėjai. Kaip sakė vienas kalbėjusiųjų, „Europa“ pasirinkta neatsitiktinai, nes Vilnius į mados sūkurį įsitraukė kartu su kitomis sostinėmis, tačiau man ši nedidelė atidarymo ceremonija pasirodė kiek keistoka – aplinkui vaikščiojo pirkėjai, o pirmajame aukšte patiestas raudonas kilimas bei aksomo juostos atrodė it paskutinę minutę perkelti iš kiek privatesnės aplinkos. Prajuokino netoli stovėjusio A. Zuoko mestelėta pastaba, nugirsta prieš pat mero kalbą ant nedidelės scenos: „Na, tiesiog pasakysiu, kad viskas čia gerai, ir tiek…“ Ši atidarymo šventė vyko iki pagrindinio renginio „Pirklių klube“ likus dar trims valandoms, nes kartu su kvietimu svečiai gavo ir šimto litų čekį, kurį galėjo išleisti naujausiose „Europos“ parduotuvėse. Tiesa, saviškį pasisiūliau atiduoti, nes pusę tūkstančio litų ir didesnės kainos „Karen Millen“ ar „Pennyblack“ parduotuvėse net su dovanų čekiu studentiškai kišenei gerokai per didelės. Idėja maloni, tačiau orientuota tik į pastraipos pradžioje minėtus asmenis.
Renginio atidarymas PC „Europa“
Apsilankiusi „Europoje“ nuskubėjau į senamiestį, kur nusprendžiau kiek paklaidžioti dar ne itin gerai pažįstamomis Vilniaus gatvelėmis bei atrasti garsiuosius kultinius „butikus“, kur vyko nedideli privatūs pristatymai, visi mados mylėtojai buvo mielai pasitinkami su šypsenomis, šampanu bei miniatiūriniais desertais. Neslėpsiu – tai nuteikė be galo maloniai ir optimistiškai, nes dažnas lietuvis panašias vietas vadina snobiškomis, galvoja, jog įėjus į mažesnę krautuvėlę iškart bus nuodugniai nužvelgtas, neigiamai įvertintas. Šiek tiek bijojau ir aš, tačiau apsilankius „Butiq.lt“ studijoje, „Bottega“ bei „Decolte“ ne tik pamačiau keletą pažįstamų veidų, bet ir pajutau, kad daugelis išties užsikrėtė puikia „Stiliaus nakties“ nuotaika. Itin didelį įspūdį paliko Stiklių gatvėje prie „Decolte“ susirinkę žmonės, nekantriai laukę stilisto Kęstučio Rimdžiaus debiutinės kolekcijos pristatymo. Nors jis truko vos keliolika minučių ir aš į jį pavėlavau (ačiū draugui, su kuriuo ilgokai užtrukome „Mint Vinetu“ knygyne), buvo be galo įdomu pabendrauti su „Decolte“ merginomis, patyrinėti K. Rimdžiaus kolekciją. Ji man paliko puikų įspūdį – likau sužavėta klasikinių, tačiau modernių siluetų, pilkų atspalvių gausos. Patiko ir audiniai – vos palietus drabužį buvo galima suprasti, jog mano rankose – išties rudeniškas apdaras, kuris savo formą išlaikys ne vienerius metus. Įdomu tai, kad kainos tikrai nešokiravo – žinoma, už suknelę ar švarkelį tikrai tektų sumokėti kiek daugiau nei „Zara“ parduotuvėje, tačiau šie drabužiai, mano nuomone, to verti. Nors pasikuklinau ir paties stilisto-dizainerio užkalbinti nedrįsau, visoje nedidelėje erdvėje buvo galima pajusti, jog jis – itin laimingas bei pamalonintas tokiu visuomenės dėmesiu.
Kęstučio Rimdžiaus kolekcijos modelis „Decolte“ vitrinoje
Autorės naktinis žygis Šv. Ignoto gatvėje
Keletą valandų su besiskundžiančiu draugu praleidusi senamiestyje bei nuoširdžiai susižavėjusi mados mylėtojų geranoriškumu, atsidavimu ir itin nuoširdžiu bendravimu, žemakulnius batelius iškeičiau į aukštakulnius, paryškinau lūpas bei išskubėjau į „Stiliaus nakties“ kulminaciją Gedimino prospekte, „Pirklių klube“ vykusį pristatymą. Ten atvykus devintą, visą valandą iki pristatymų galėjau praleisti stebėdama aplinką, svečius. Pirmiausia norėtųsi pagirti renginio organizatorius dėl tobulai parinktos vietos bei personalo – modernumą ir istoriją supinantis klubo interjeras puikiai tiko mados vakarėliui, o itin mandagūs padavėjai bei padėjėjai pasirūpino, jog svečiams netrūktų šampano, prie rūbinės nebūtų eilių, nė vienas pakvietimas neliktų nepatikrintas. Kiek kitokią nuomonę teko susidaryti apie į renginį susirinkusius Vilniaus „stilinguosius“ – nors organizatoriai ir nebuvo nurodę jokio aprangos kodo (kitą kartą tai neabejotinai praverstų), svečiai buvo tarsi susiskirstę į dvi grupes. Vieni atrodė it ką tik atbėgę iš ofiso, kur ketvirtadieniais leidžiama vietoje kostiumėlio dėvėti džinsus ir džiaugtis casual Thursday, o kiti prie veidrodžio veikiausiai praleido ne vieną valandą ir atvyko pasiruošę kokteilio apranga. Tiesa, fotografams tai nelabai rūpėjo – jie su malonumu per salę vijosi it princesė atrodančią Ingą Stumbrienę, į renginį atsivedusią ir dukrytę, taip pat savo dėmesiu apdovanojo ir visą likusią Vilniaus creme de la creme. Štai kiek sutrikęs, tačiau, kaip rašo šio mėnesio „IQ“, verslininką puikiai vaidinantis Antanas Guoga prieš objektyvus atrodė mažumėlę pasimetęs, o viena baltarusė žurnalistė vien dėl „Chanel“ rankinės bei karolių tapo vakaro žvaigžde. Tiesa, nuoširdžią šypseną išspaudė įdomus merginų duetas, akivaizdžiai siekęs fotografų dėmesio. Negalėčiau teigti, jog jo sulaukti nepavyko, nes kartu atėjo ir, spėju, draugas su fotoaparatu, o, jam pradėjus „pyškinti“, bandos jausmo vedami kaipmat prisijungė ir kiti. Taigi auksinė mados renginių taisyklė „žaliems“ – jeigu nori būti nufotografuotas, atsivesk fotografą…
„Pirklių rūmai“
Nori būti nufotografuotas? Atsivesk fotografą!
Manau, jog apie pačius pristatymus daug kalbėti neverta – jų nuotraukas nesunku rasti įvairiuose naujienų portaluose, o ketvirtadienio vakarą viską buvo galima gyvai stebėti „lrytas.lt“ svetainėje. Nors podiumas atrodė gerai, modeliai dirbo profesionaliai, kelis kartus keistas makiažas bei šukuosenos, kėdžių užteko (pavyko susirasti vietą trečioje eilėje), o per petraukas išmone vėl stebino jau minėti kulinarai, patys pristatymai tiek man, tiek kitiems svečiams, su kuriais teko bendrauti, atrodė kiek „iškritę iš konteksto“. Žinoma, buvo linksma žiūrėti, kaip ant podiumo staiposi penktojo gimtadienio dar turbūt nesulaukusios Vilniaus bei Kauno garsenybių atžalos, aprengtos prabangiais vaikiškais drabužiais, taip pat žvilgsnį patraukė vienas kitas „Karen Millen“ ar „Stefanel“ modelis, tačiau gerokai perspausta reklama PC „Europai“ bei drabužiai, kuriuos iš tiesų jau galima pačiupinėti parduotuvėse, atrodė kiek atsilikę nuo mados pulso bei pačios renginio idėjos. Juk Niujorkas, Londonas, Milanas, Paryžius, į kuriuos taip norisi lygiuotis, jau mąsto apie ateinančius metus bei pradeda pavasario/vasaros mados savaites, o štai lietuviai vis dar negali suprasti, jog ruduo jau prasidėjo. Taigi šie pristatymai atrodė kiek beprasmiai, nes kam ant podiumo užkelti apdarus, kuriuos daugelis jau turbūt matė ir gal net matavosi parduotuvėse? Smagu buvo tik tai, kad „Stefanel“ pristatymo garso takelis buvo sudarytas iš įvairių sezonų „Chanel“ takelių (buvo galima smagiai klaidžioti atminties labirintais…), o kiek chaotiškas Juozo Statkevičiaus kolekcijos „Audimui“ pristatymas neleido atitraukti žvilgsnio nuo įdomiai suderintų sportinio stiliaus apdarų bei modelių pulko, kuriame buvo galima išvysti ir Smiltės Bagdžiūnės ar Renatos Mikailionytės veidus.
Podiumas „Pirklių rūmuose“
Manau, kad „Stiliaus naktis“ – labai graži ambicija vytis Vakarų šalis, kuri skatina renginio organizatorius pasirūpinti menkiausiomis smulkmenomis, tačiau net preciziškos detalės nublanko prieš lietuvių supratimo apie mados kultūrą stoką. Kaip paprastai, vykstant pristatymui vienas žinomas šalies stilistas su savo drauge pirmoje eilėje juokėsi peržiūrinėdami nuotraukas „Facebook“, nors gerokai vėlavo, o svečių margumyne buvo galima sutikti tiek itin stilingų, tiek tarsi netyčia atklydusių asmenų. Gaila, kad priešnuodis nuo beskonybės nuodų vis tik nesugebėjo įveikti, tačiau tikiuosi, jog kitais metais jis bus pagamintas jau gerokai stipresnis.
Nuotraukos autorės
Bučkis