Grace Kelly, Ingrid Bergman, Tippi Henden, Janet Leigh – per daugiau nei pusę amžiaus šios „ledinėmis blondinėmis“ vadinamos aktorės tapo ne tik britų režisieriaus Alfredo Hitchcocko filmų simboliais, bet ir tikromis stiliaus ikonomis. Nepriekaištingai sutvarkyti plaukai, subtilus makiažas, klasika tapę aksesuarai bei šeštojo dešimtmečio mados kūrėjų darbus atitinkantys, tačiau asmenybės neužgožiantys drabužiai A.Hitchcocko filmų moteris pavertė išskiriniu tipažu, tapusiu sektinu pavyzdžiui kiekvienai elegantiškai laikmečio moteriai. Ar kalbėtume apie probloškiančias Grace Kelly sukneles bei kostiumėlius filmuose „Rear Window“ ir „How to Catch a Thief“, ar Ingrid Bergman drąsius derinius juostose „Notorious“ ir „Spellbound“, mintyse visuomet iškils ta tradicinė šalta it žiemos speigas šviesiaplaukė moteris, pasižyminti gera laikysena ir mįslinga šypsena. Šį „Pre-Fall“ sezoną A.Hitchcocką iš naujo atrado ne tik kino mylėtojai, bet ir mados kūrėjai, ne vieną kolekciją skyrę būtent šio režisieriaus filmams bei jų herojėms.
Įdomu tai, kad režisieriumi staiga susižavėjo tiek dizaineriai, tiek kino fanatikai (neseniai pasirodė filmai „Hitchcock“ bei „The Girl“), tiek leidėjai. Nors mada visuomet stengiasi žengti į priekį ir pasiskolinti vos vieną kitą istorijos dalelę, po podiumus užplūdusios minimalizmo bangos grįžęs susižavėjimas klasika nė kiek nestebina. Drabužiai tapo bedvasiai, minimalizmas neteko meninės vertės, tad įkvėpimo pradėta ieškoti būtent XX-ojo amžiaus viduryje, kai dar kūrė garsieji Paryžiaus aukštosios mados dizaineriai, Holivudas išgyveno aukso amžių, o garsiausios laikmečio aktorės pralenkė laiką savo išskirtiniu stiliaus pojūčiu. Kalbant apie pasaulį prieš šešias dešimtis metų neįmanoma nepaminėti ir A.Hitchcocko – britų režisieriaus, sėkmės paukštę pagavusio ir už Atlanto – filmų. Jie ne tik padėjo formuoti visuomenės estetinį suvokimą, bet ir į neregėtas aukštumas pakylėjo kino meną – ne veltui ir šiandien filmai „Rear Window“ ar „Vertigo“ vadinami vienais geriausių istorijoje, o „Psycho“ ir „The Birds“ šiurpina net po kelių dešimtmečių.
Praėjusiais metais leidykla „Assouline“ išleido itin informatyvų albumą apie „Hitchcock Style“ A.Hitchcocko filmų stilių – tai pirmoji knyga, apibrėžianti Hitchcocko stilių, mados vaidmenį jo filmuose, išskirtinę estetiką ir visą režisieriaus kurtą pasaulį. Knygai interviu davė daugelis su britu dirbusių žmonių: aktoriai, kostiumų dizaineriai, operatoriai, kompozitoriai, leidę geriau suvokti režisieriaus kurtą atmosferą. Knygos autorius – prancūzas Jean-Pierre Dufreigne, profesionalus kino kritikas, neseniai išleidęs ir albumą apie Federico Fellini šedevrą „La Dolce Vita“.
Vien tik pažvelgus į kai kuriuos knygos puslapius nesunku suvokti, jog A.Hitchcockas buvo perfekcionistas, į kostiumus kreipęs ne mažiau dėmesio nei į pačius aktorius. Kiekviena linija, kiekviena detalė turėjo savo prasmę, be jos filmo herojė nebūtų tokia, kokia turėtų būti. Liemuo visuomet pabrėžtas, sijonas visuomet klasikinės pieštuko formos, palaidinė šiek tiek atvira, švarkelis – būtinai derantis prie sijono, bateliai – ne per aukšta pakulne, o rankinė nekenkianti laikysenai. Štai Grace Kelly papuošalai „How to Cath a Thief“ ne tik tapo filmo veiksmo ašimi, bet ir pabrėžė aktorės sukurtos veikėjos išskirtinumą, socialinį statusą. Lygiai taip pat galima žiūrėti ir į „Rear Window“ heroję, jauną aukštuomenės atstovę, kurios dieviškos platėjančios suknelės iškart leido suvokti, jog ekrane matoma moderni, stilinga bei madą išmananti mergina. Tiesa, drabužiai niekuomet neužgoždavo pačių aktorių grožio ar išraiškingumo – jie tapdavo dar viena atmosferą kuriančia detale, ko šiandienos kine neretai trūksta.
2012-ųjų filmo „Hitchcock“ anonsas. Pagrindinį vaidmenį atlieka Anthony Hopkinsas, jo partnerės – Helen Mirren bei Scarlett Johansson. Filme pasakojama režisieriaus šedevro „Pshyco“ sukūrimo istorija. Nors peržiūrėti dar nespėjau, jau laukiu laisvo vakaro tik su juo bei puodeliu karštos arbatos. Beje, verta peržiūrėti ir amerikiečių televizijos kanalo HBO kurtą vaidybinį filmą „The Girl“ su Sienna Miller – ji atliko aktorės Tippi Hedren, nusifilmavusios „The Birds“, vaidmenį.
Rodos, jau aišku, kodėl pastaruoju metu tiek kino, tiek leidybos industrija iš naujo pamilo A.Hitchcocką bei jo kūrybą. Mados industrija genijaus taip pat nepamiršo – ne vienoje „Pre-Fall“ sezono kolekcijoje buvo galima atpažinti penktojo bei šeštojo dešimtmečių elementų, kurie, rodos, buvo paruošti G.Kelly ar I.Bergman herojų garderobui, tačiau nepanaudoti išliko archyvuose. Itin džiugu, kad mados kūrėjai atsigręžė būtent į A.Hitchcocko filmų moteris – joms drabužiai tebuvo charakterį išryškinantis priedas, o ne mados tendencijų diktuota būtinybė. Štai „Bottega Veneta“ mados namų dizaineris Tomas Maieris dėmesį kreipė į audinio lengvumą, minkštumą bei spalvos grynumą, išlaikė eleganciją ir subtilumą, „Gucci“ mados namai pasirinko kiek karikatūriškesnį kelią – jų rodoma A.Hitchcocko mūza gerokai ryškesnė, kartais jos išvaizdoje laikmetį atitinkančių detalių net per daug, tačiau pagrindiniai siluetai išlaikomi (trapecijos formos paltas, pieštuko formos sijonas). Jasonas Wu įkvėpimo sėmėsi iš „glamūrinės“ filmų pusės – tų kadrų, kai moterys dievino banguotų plaukų šukuosenas, raudoną lūpdažį bei draperijomis krentantį vakarinio drabužio audinį. Michaelas Korsas daugiau dėmesio kreipė į mažesnius akcentus (rankinė, diržas, akiniai nuo saulės įspūdingais rėmeliais), tačiau jo kurti paltai bei apsiaustai tobulai tiktų bet kuriai iš Hitchcocko „ledinių blondinių“. Turbūt subtiliausiai laikmetį vaizdavo Olsen dvynių duetas „The Row“, šeštojo dešimtmečio madoje ieškojęs minimalizmo bei funkcionalumo.
Nuotraukos style.com, net-a-porter.com, beyondhollywood.com, assouline.com
Bučkis