Christiano Dioro palikimas pagaliau saugiose rankose. Rodos, daugelis mados leidinių tą rašė vos paskelbus apie Johno Galliano dramos pabaigą ir Rafo Simonso paskyrimą naujuoju mados namų kūrybos direktoriumi, tačiau keletas pastarųjų sezonų mados kritikus privertė sunerimti. Talentingojo belgų minimalisto bandymas įsijausti į C. Dioro vaidmenį bei noras mados namų įvaizdžiui grąžinti šeštojo dešimtmečio bruožų nebuvo itin sėkmingas – ant podiumo pasirodydavo klasikinis „Bar“ švarkelis ar jau daugelį kartų mados istorijos vadovėliuose matyti suknelių modeliai, tačiau už tvido, šilko bei organzos sluoksnių tarsi pasiklydo paties R. Simonso asmenybė. Vis dėlto, kaip bangos „Dior“ pristatymo metu talžė Monako pakrantę, taip modelis po modelio griuvo abejonės dėl dizainerio sugebėjimo savo asmeninį braižą sėkmingai įpinti į „Dior“ DNR. Pirmoji R. Simonso „Resort“ kolekcija tapo jo išsilaisvinimo simboliu – išsilaisvinimo iš baimės, kad „Dior“ negali būti daugiau nei „Bar“ švarkelis ar „New Look“ siluetas.
Vieta
Visą savaitę mados mylėtojų dėmesio centre buvo Pietų Prancūzijos kurorte Kanuose vykęs kino festivalis, pelnytai vadinamas raudonojo kilimo mados švente, tačiau R. Simonsas vienam vakarui mados žiniasklaidos dėmesį nukreipė į Monako kunigaikštystę. Siekdamas pabrėžti ypatingą Monako bei „Dior“ mados namų ryšį, dizaineris su monarchų šeimos pagalba ne tik pristatė istorinių „Dior“ kostiumų (tarp jų – ir Grace Kelly apdarai) parodą, bet ir sukūrė tobulą erdvę „Resort 2014“ kolekcijos pristatymui. Ant Viduržemio jūros kranto iškilo milžiniška balta struktūra, kuri priminė Paryžiuje iškylančius „Dior“ angarus. Erdvę tikėtasi palikti atvirą, tačiau prasidėjusi audra privertė pagalvoti apie saugesnę dangą. Kaip juokavo pats pirmą kartą Monake apsilankęs dizaineris, gerai, kad bent kolekcijoje netrūko spalvų, nes jūros žydrynė tądien nusidažė pilkai. Vis tik galima drąsiai teigti, kad prastas oras bei niūri aplinka pristatymui suteikė savito žavesio bei iš tiesų atskleidė visą kolekcijos koloritą.
Kolekcija
Drąsa, modernumas, greitis, dinamiškumas. R. Simonsas dar kurdamas „Jil Sander“ kolekcijas puikiai žinojo, kad XXI-ajame amžiuje būtų sunku rasti aktualesnę stilistiką nei įkvėptą sporto, todėl jo kolekcijose vyravo naujoviškų audinių deriniai, minimalizmas, drabužio funkcionalumą pabrėžiančios pašalinei akiai nepastebimos detalės. Keletą pastarųjų sezonų skyręs C. Dioro palikimo studijai, tarpsezoninę „Resort“ kolekciją dizaineris išdrįso skirti modernesniam požiūriui į turtingą „Dior“ istoriją bei, drįstu spėti, naujam žvilgsniui į savo misiją mados namuose. Nors ant podiumo vis dar buvo galima išvysti vieną kitą klasikinį „Dior“ siluetą, jie šįkart neužgožė R. Simonso meistriškumo – greičiau tapo puikiu įrankiu, įrodžiusiu dizainerio talentą kurti praeities ir ateities sintezę drabužyje.
Vis tik R. Simonsas šįkart drąsiau žvelgė būtent į ateitį – jį domino sportinio stiliaus integravimas į elegancijos kanonus, netikėti audinių deriniai, kontrastai spalvų paletėje. Net pirmasis kolekcijos modelis leido suvokti, ko siekia dizaineris – juodas klasikinis švarkelis bei kelius siekianti berankovė suknelė iš pirmo žvilgsnio atrodo nuobodžiai, tačiau įsižiūrėjus galima pastebėti, kad viename drabužyje susilieja keturi skirtingi audiniai – perregimi, spindintys, holografinio efekto, primenantys metalą ar šilką. Ne mažiau įdomūs ir „Bar“ silueto švarkų bei tiesaus kirpimo kelnių kostiumai – ryškios mėlyna bei raudona spalvos atkreipia dėmesį į sukirpimo tikslumą, o kur ne kur pastebimos nėrinių detalės drabužiui suteikia netikėtumo – net sunku patikėti, kad tokį „vaidmenį“ atlieka ne metalizuotas ar pjaustytas audinys.
Šį spėjimą patvirtino ir paties R. Simonso komentaras“Dior“ tinklalapyje: „Dvi pagrindinės kolekcijos idėjos yra nėrinių naudojimas bei tikėjimas energija. Man tai buvo nemažas iššūkis, nes niekada nesu dirbęs su nėriniais – norėjau pakeisti požiūrį į šį audinį, kurį daugelis laiko romantišku, istorišku ar net senamadišku. Tikiu, kad nėriniai gali būti modernūs, lengvi, jaunatviški.“
Vienu esminių kolekcijos elementų tapo ir užtrauktukas – toks įprastas ir kasdieniškas, kad pamatyti jį išryškintą ant „Dior“ podiumo buvo be galo įdomu. Nesunku suvokti R. Simonso idėjos pagrindą – užtrauktukas yra moderniosios mados simbolis, nes atsisakius sagų drabužiai pasidarė praktiškesni, funkcionalesni, tad smulkaus (bet reikšmingo) elemento iškėlimas tarsi teigia, kad sportinio stiliaus idėjos puikiai tinka ir podiumui Monake. Tiek švarkeliai, tiek suknelės užtrauktukus turėjo priekyje, kai kurie jų buvo itin ryškūs bei asimetriniai.
Nors kai kurių maudymosi kostiumėlius priminusių modelių buvo galima išvengti, finalinė pristatymo dalis tapo R. Simonso ir C. Dioro diskusija apie spalvos reikšmę drabužiui. Ne kartą viešai kalbėjęs apie gamtos grožį atkartojančias ir moterį puošiančias ryškias spalvas, C. Dioras įkvėpė R. Simonsą žvelgti toliau nei legenda tapusi „Dior“ pilka ar raudona. Belgas drąsiai derino ryškią mėlyną, geltoną, oranžinę, rožinę, tačiau nepamiršo ir juodos bei baltos. Šių spalvų juostomis puoštos berankovės asimetrinio kirpimo suknelės su nėrinių intarpais priminė geriausius R. Simonso laikus „Jil Sander“ mados namuose, vis tik jose buvo galima įžvelgti šį tą švelniai maištingo, bet išlaikančio moteriško žavesio paslaptį.
Žinoma, galima diskutuoti apie šios kolekcijos originalumą (daugelis siluetų pasirodė matyti R. Simonso karjeros Milane auksiniais laikais) ar santykį su „Dior“ tradicijomis, tačiau man šis „Resort“ darbas parodė, kad R. Simonsas – žmogus, mėgstantis mokytis iš lėto, neskubant, neleidžiantis sau eksperimentuoti ne iki galo pažįstamoje erdvėje. Taip, galbūt kai kurios jo kolekcijos nebuvo itin sėkmingos, o begalinis atsidavimas „Dior“ archyvams neleido greičiau sukurti originalios ir modernios mados namų vizijos, tačiau po šio pristatymo galima lengviau atsikvėpti – nuo šiol „Dior“ istorijoje ryškus bus ir belgiškas braižas.
[nggallery id=12]
Detalės + Makiažas
Nors aksesuarai nebuvo kolekcijos ašis ir tik papildė energija spinduliuojančius ryškius drabužius, R. Simonsas rankinių bei avalynės atrinkimą pavertė dar viena galimybe modernizuoti „Dior“ vardą. Žinoma, šiek tiek siurrealistiška aukštakulnių forma priminė tai, ką dizaineris rodė ir ant šio pavasario-vasaros sezono podiumo, tačiau malonia staigmena tapo rankinės. Mados kūrėjas dėmesį sutelkė į įprastas keturkampes formas, tačiau jas atnaujino ombre dažymu, kai kurias rankinių detales parinko ryškių neoninių spalvų. Klasikos bei modernumo sinteze galima pavadinti ir modelių makiažą – oda buvo beveik nepaliesta, tačiau ryškių matinių lūpų bei satino efekto šviesaus akių šešėlio kontrastas traukė žvilgsnį.
Video
Nuotraukos style.com, Dior Mag, Style Bubble
Bučkis