Raudonoji aikštė. Dvylika gražiausių Paryžiaus moterų šypsosi praeiviams ir pozuoja fotografams. Jos aukštos ir lieknos, dėvi ryškiaspalvius „Christian Dior“ bei „Yves Saint Laurent“ drabužius ir juokiasi, kol paprasti maskviečiai stebi žavingą mados spektaklį. Ir tai – ne šių dienų vaizdinys iš Maksvos mados savaitės, o legendiniai 1959-ųjų kadrai, kuriuose užfiksuota viena pirmųjų Vakarų kampanijų į SSRS širdį. Nors ir stengtasi išvengti „Dior“ kelionės „įrėminimo“ politiniame kontekste, net po daugiau nei pusės amžiaus vis dar kalbama apie paryžiečių reakcijas išvydus pilkas bei pokario nuotaikomis vis dar gyvenančias Maskvos moteris, neįtikėtinai greitai išparduotus prancūziškų kvepalų buteliukus bei tris dešimtis tūkstančių žmonių, troškusių išvysti prancūziškos aukštosios mados pristatymą. Dabartinio mados namų kūrėjo Rafo Simonso komanda šią liepą garsiąją kelionę pakartojo, tačiau tokia pati išliko nebent veidrodinėse sienose atsispindėjusi Kremliaus architektūra.
XXI-ojo amžiaus Maskva bei jos įtaka mados industrijai – viena populiariausių pastarųjų metų mados žurnalistikos temų. Vis gausėjantis Rusijos „it“ merginų ratas, augantis oligarchų susidomėjimas prabangos industrija bei beveik akivaizdus lankstymasis Maskvos įgeidžiams tapo savotišku fenomenu. Nė viena mados savaitė nepraeina be naujų rusiškų mados leidinių pristatymų, bendrų Elenos Perminovos bei Miroslavos Dumos nuotraukų, negirdėtų Maskvos dizainerių bandymų save parodyti „ant“ pažįstamų pramogų pasaulio įžymybių. Apie Rusiją kalba net patys kūrėjai – po kritikų kirčių dėl itin ryškios rudens kolekcijos Tomas Fordas atrėžė, kad rusės ją jau baigia išpirkti. Ne paslaptis, kad kontrastingoji ir prieštaravimų draskoma Maskva siekia tapti naująja mados sostine, tačiau į Rytus kol kas žvelgiama ne kaip į lygiavertį partnerį, bet savotišką socialinį darinį, kuriame galioja kitos taisyklės ir sukasi neįsivaizduojamos pinigų sumos. Neretai ir paklausiama „kiek dar tai tęsis?“, tačiau atsakymo artimiausiu metu nelaukiama.
Turbūt ramiausiai į visą šį žaidimą reaguoja Paryžius, kurį su Maskva nuo seno sieja stiprūs kultūriniai bei istoriniai ryšiai. Kai septynioliktojo amžiaus pabaigoje caras Petras I-asis leidosi į keliones po Vakarų Europą ir ėmėsi modernių reformų, rusai pradėjo įdėmiau stebėti visam kontinentui madą diktavusią Prancūziją, mėgdžioti jos idėjas. Po kelių šimtmečių Rytais susidomėjo prancūzai – kilo susižavėjimo rusų kultūra banga, Paryžius įsimylėjo rusų baletą, tapytojus bei kompozitorius, kūrė legendas apie Romanovų dinastiją, o jaunieji Paryžiečiai neretai gaudavo rusiškai skambančius vardus. Šis įspaudas išliko ir paties Christiano Dioro atmintyje, tad dizaineris ne kartą kalbėjo apie rusų modernizmą, susižavėjimą tragiška caro šeimos istorija, o savo kūriniams suteikė simboliškus, su Rusija siejamus vardus (Prince Igor, Caviar, Stravinsky).
„Christian Dior“ modeliai Maskvoje 1959-aisiais
Taigi kai 1959-aisiais SSRS vadovybei kilo idėja į Maskvą atvežti bent trupinėlį „nekenksmingos“ Vakarietiškos kultūros, pakvietimą gavo prancūziškos elegancijos bei grožio etalonus sukūrę „Christian Dior“ mados namai, kuriems tuo metu jau vadovavo jaunasis Yves Saint Laurentas. Kaip teigė į Maskvą vykusių modelių dvyliktuke buvusi manekenė Kouka, toks pasiūlymas nustebino net po visą pasaulį su mados namais keliavusias merginas: „Tuo metu buvau mados namų veidas ir dažnai keliavau demonstruoti kolekcijų, tačiau Rusija tapo tikru netikėtumu. Žinojome, kad niekas negalėjo nei vykti į Rusiją, nei iš ten išvažiuoti.“ Išvyka į Maskvą parodyti naujausios aukštosios mados kolekcijos tapo ne tiek įprasta komandiruote, kiek kultūriniu bei socialiniu šoku. Trumpesni sijonai, dailūs bateliai siaurėjančiomis noselėmis, subtilus makiažas ir kvepalų dvelksmas po GUM prekybos centrą dienos metu vaikščiojusias merginas maskviečių akyse pavertė nedideliu vakarietišku stebuklu. Nors jos buvo pripratusios prie nuolatinio dėmesio bei komplimentų, rusų moterys manekenes siekė bent paliesti ir įsitikinti, kad jos – tikros.
Abejingų nepaliko ir GUM vykę „Christian Dior“ kolekcijos pristatymai, į kuriuos norėjo patekti trys dešimtys tūkstančių žmonių, tačiau pasisekė vos pusei laukusiųjų. Kadangi į Maskvą atvyko tik dvylika manekenių, o žiūrovų buvo labai daug, nuspręsta suprojektuoti neįprastai ilgą podiumą ir šou surengti tris kartus. Tai nustebino modelius, įpratusius drabužius demonstruoti nedideliame „Dior“ salone Paryžiuje, tačiau auditorijos susižavėjimas baimę išsklaidė. Maskvos publiką nustebino ne tik įstabaus grožio Yves Saint Laurento kurti drabužiai, bet ir išlaikyta mados namų tradicija erdvę pakvepinti „Miss Dior“ kvepalais. Būtina paminėti, kad jie ypatingą atmosferą sukūrė ir garsiojo 1947-ųjų šou metu, kai buvo pristatytas „new look“ siluetas.
Raudonoji aikštė, 2013-ieji
Prieš 54-erius metus Maskvoje įvykę pristatymai įėjo į mados istoriją kaip vienas pirmųjų bandymų vakarietišką mados industriją pristatyti itin uždaram sovietiniam blokui, o šią liepą vykęs rudens-žiemos kolekcijos pristatymas buvo skirtas 120-ojo GUM jubiliejaus paminėjimui. Nors pats R. Simonsas į Rusiją atvykti negalėjo, pristatymas įvyko labai sklandžiai, o į „Dior“ veidrodinę salę Raudonojoje aikštėje susirinko ne tik Maskvos creme de la creme, bet ir svečiai iš Paryžiaus. Vis dėlto turbūt svarbiausia, kad tai nebuvo tik vienkartinis renginys, o gražios ir net kiek paslaptingos idėjos tęsinys, iš mados istorijos puslapių į dienos šviesą iškėlęs 1959-ųjų nuotaikas.
Nuotraukos Dior Mag, LIFE
Bučkis