Kristina Kruopienytė | Būti dizaineriu, arba dvi naktys iki Infekcijos

15 05 12

Mados dizainerę Kristiną Kruopienytę pirmą kartą pamačiau 2011-ųjų Mados infekcijoje. Tiesa, stovinčią prie fotografų sienelės o ne besilenkiančią plojantiems žiūrovams – mat nenorėdama praleisti pamokų iš Klaipėdos į Vilnių atvykau tik antrąją festivalio dieną, kai dizainerė savo darbą jau buvo parodžiusi. Žinoma, naują kolekciją jau buvau mačiusi internete, bet tada dar nedrįsau nei prieiti pasisveikinti su dizainere, nei gebėjau tinkamai interpretuoti jos kūrybą. Man tai buvo pirmoji Mados infekcija. K. Kruopienytei – veikiausiai devinta.

2015-ųjų pavasaris. Su K. Kruopienyte kalbamės jos studijoje kiek tolėliau nuo Vilniaus centro. Iki kolekcijos pristatymo ant Mados infekcijos podiumo likusios nepilnos dvi paros, bet dizainerė rami. Šį vakarą ji peržiūrės paskutinius modelius ir jų derinius, kitą dieną galbūt pabaigs siūti vyriškos kolekcijos aksesuarus. Dar nespėjus įjungti diktofono K. Kruopienytė išleidžia siuvėją namo, pasiūlo morengo ir juokdamasi klausia “bet tu gražiai parašysi, jeigu kažką ne taip pasakysiu, ar ne?”. Galiu patikinti – iš pusantros valandos trukusio įrašo būtų galima sudėlioti bent tris žurnalų puslapių vertus interviu skirtingomis temomis. Nuo pasakojimų apie pirmą mados patirtį senelių siuvykloje iki pastebėjimų apie konceptualumą madoje.

Toliau →

MÁS 924 | Naujasis mados dialogas. Asmeniškai.

15 05 08

Pakalbėkime apie madą Lietuvoje. Ne, ne tą, kuri rodoma ant podiumo, aprašoma mados leidiniuose ar vaizduojama fotografų darbuose. Nuo teorijos einant prie praktikos mada galbūt praranda savo mistinį žavesį, bet atsiduria parduotuvių ar salonų lentynose, elektroniniuose pirkinių krepšeliuose ir, galiausiai, pirkėjų spintose. Pasiūlyti, parduoti, pirkti, dėvėti – ritmas tas pats nepriklausomai nuo to, kalbame apie Balenciaga ar H&M.

Bet kartais augančiai mados rinkai įprastas procesas pasidaro ankštas lyg paaugliui pernykštis drabužis. Nebeįdomus. Nebepatenkinantis poreikių ir neišpildantis svajonių. Nebeužtenka dar vieno butiko sostinės senamiestyje, dar vieno abejotinos vertės prekių ženklo, paremto marškinėliais ir džemperiais. Atsiveria niša ne tik alternatyviam požiūriui, bet ir galimybei į mados dialogą įterpti naują šnekantįjį. Ir, gali būti, jo balsas jau girdisi bei žada tai, link ko jau ne pirmus metus eina visa mados industrija. Asmeniškumą. Susipažinkite – MÁS 924.

Toliau →

Esminis akcentas | Pavasarinis paltas

15 04 27

Neseniai besiruošdama renginio pranešimui nusprendžiau panagrinėti moteriškumo sampratą ir jos istoriją. Be abejo, domintis skirtingais laikotarpiais ir susipažįstant su dešimtimis kultūrų vieną bendrą moteriškumo apybraižą sudėlioti sunku, bet pastarieji penkiasdešimt metų viską sudėliojo į vietas. Bendrąja prasme į žodį „moteriškumas“ sutelpa tai, ką diktuoja modernioji vakarietiška tradicija: aukštakulniai, suknelė, lūpdažis. Arba tiesiog tai, kas stereotipiškai atvira ir seksualu.

Vis dėlto vienas herojus, irgi prisidėjęs prie moteriškumo istorijos, neretai lieka pamirštas. Tai paltas. Praėjusio amžiaus viduryje neretai griežtas, šiek tiek kariškas ir primenantis uniformą. Paskui Holivude permirkęs lietumi ir ant pečių užmestas mylimo vyro. Dar vėliau ryškus, netikėtas, minimalistinis, laužantis ribas tarp vyriškos ir moteriškos aprangos, klasikinis. Kartais slepiantis, kartais subtiliai atidengiantis. O šį sezoną pagaliau tampantis esminiu akcentu ir priminęs, kad turi spalvingą charakterį.

Toliau →

N Wind vitrina | Ryga, kurios dar neteko matyti.

15 04 13

Kai prieš metus lankiausi Rygos mados savaitės renginiuose, po kelionės ilgokai mąsčiau, ką būtų galima parašyti apie latviškos mados fenomeną. Jei tiksliau – tos latviškos mados, kurią kaimynai drąsiai rodo svečiams iš užsienio, kelia ant mados savaitės podiumo ir pateikia kaip svarią savo kultūros dalį. Jeigu skaitėte pernai balandį parašytą tekstą, turbūt prisiminsite, kiek abejonių ir nusistebėjimo gali sukelti tai, kas kuriama vos už kelių šimtų kilometrų nuo Vilniaus. Tada Ryga mados prasme man pasirodė tarsi sustojusi būtajame laike. Perpildyta slaviška beskonybe. Neturinti nieko bendro su tuo, kas vyksta ant podiumų likusioje Europoje. Bet tai buvo tada.

Tam, kad pamatyčiau Rygą visiškai kitokią, neprireikė dar vienos kelionės į Latviją ar kelias dienas trunkančių bandymų perprasti, kas vyksta kaimyninėje mados industrijoje. Kitokia Rygos mada į svečius atėjo pati. Tiesa, pakviesta žurnalo “N Wind” bei salono “V2 Concept Store”. Ir, svarbiausia, atkeliavo pasirengusi parodyti, kad jos tokios dar nematėme, tačiau pasimatyti norėsime dar ne kartą.

Toliau →

Esminis akcentas | Džinsai

15 03 31

Mada tikrai nebūtų tokia įdomi, jeigu netektų nuolat stebėti, kaip ji provokuoja savo sekėjus. Tarsi bandydama jų kantrybę, ji verčia nuolat abejoti tuo, kas yra gražu, o kas ne, kokius kūrinius galima vadinti šedevrais, o ką derėtų nurašyti į beskonybės paraštes. Mada netgi žaidžia su sąvoka „paprasta“, nes tai, kas šiandien atrodo nuobodu ir kasdieniška, rytoj gali tapti įkvėpimo šaltiniu net aukštosios mados kolekcijai. Taip šį sezoną nutiko ir su denimu. Audiniu, savo istoriją pradėjusiu nuo darbininkams skirtos aprangos, o šiandien vadinamu viena svarbiausių pavasario tendencijų. Ir, įdomiausia, neturinčia nieko per daug bendro su kasdieniškumu, paprastumu ar funkcionalumu.

Kai kilo idėja į esminį akcentą šįkart pažvelgti kiek kitaip, kasdieniais laikomi džinsai buvo patogus akivaizdus pasirinkimas. Bet tik ne tada, kai sugalvojama išlipti iš įprastos siaurėjančių kelnių komforto zonos ir išbandyti kai ką, ko spintoje nebuvo itin seniai – šiemet ant podiumų iš naujo atgimusį nuo kelių platėjantį modelį, angliškai vadinamą „bootcut“. Skamba tarsi aidas iš gūdžių 2000-ųjų. O mintyse iškyla vaizdas, kaip prie tokių kelnių buvo derinami sportiniai bateliai su platforma ir trumpos ryškių spalvų palaidinės. Kol kažkas panašaus netyčia neatsidūrė ir mano spintoje. Beje, turbūt pirmą kartą nuo 2000-ųjų.

Toliau →