Esminis akcentas | Krepšys

14 11 20

Nors niekuomet netikėjau tobulų daiktų sąvoka, šio rudens pradžioje nusprendžiau leistis į tos vienintelės kasdienės rankinės paieškas. Ne per didelės, bet talpinančios kompiuterį, juodos, patvarios, turinčios ilgesnę rankeną, griežtos formos, talpios… Sąrašą turbūt būtų galima tęsti be galo, nes visą sezoną mintyse nešiojau tik vieną modelį – Balenciaga mados namų kūrinį „Le Dix“. Kadangi tuo viskas ir pasakyta, tobula rankinė mano spintoje tikrai neatsidūrė. Užtat vieną dieną skubant Stiklių gatve žvilgsnis nukrypo į butiką Boho Chic ir netikėtai iškėliau sau iššūkį… klasikinę juodą svajonę iškeisti į kai ką gerokai ryškesnio ir skambančio tikrai ne taip patraukliai. Taip mano juodame garderobe atsirado metalu spindintis sportinis krepšys neoninėmis rankenomis ir ryškiai oranžiniu vidumi. Ir greitu metu tikrai niekur nedings.

Toliau →

Juozas Statkevičius HC S/S 2015 | Įkvėpimo anarchija

14 11 17

Tas saldžiai kartus žodis įkvėpimas. Toks pažįstamas iš kiekvieno apžvalginio teksto, mados kūrėjų komentarų ir bandymų atrasti bent menkiausią galimybę sukurti kontekstą kūrybai. Ir mada pradeda jo nemėgti, nes įkvėpimą dizaineriams vis dažniau atneša (o gal kaip tik padeda maskuoti jo stoką) stereotipinė dirbanti moteris, modernus vyras ar XXI a. gyvenimo būdas. Mada bijo įkvėpimo, nes bijo virsti teatru, kur kiekvienas kostiumas pritaikytas tik tam vieninteliam herojui, o šiandieninė situacija diktuoja būtinybę įtikti visiems. Tarsi nuklydimai minčių labirintais būtų yda, o mūzų išskirtinumas žavėtų nebent perkamąja galia.

Tiesa, kartais įkvėpimas turi ir tamsiąją pusę. Tą, kuri apakina kūrėją ir išlaisvindama jo vaizduotę suriša rankas. Jeigu tiksliau – sukuria ribas, kurias dizaineriui tampa baisu peržengti. Kai šviesos nulydėjo paskutinį Juozo Statkevičiaus Maroko kolekcijos modelį, dar kurį laiką mąsčiau, ką apie įkvėpimą pasakytų pats mados kūrėjas. Ar pasirenkama tema leidžia save išbandyti naujame, mažiau pažįstamame idėjų lauke, ar priešingai – palengvina užduotį ir sukuria aiškesnę apibrėžtį galimoms temos interpretacijoms. Geriau pažįstantiems J. Statkevičiaus kūrybą atsakymą turbūt buvo lengva rasti ketvirtadienį vakare ant podiumo. Aš jo ieškau iki šiol, bet todėl ir įdomu į kolekciją žvelgti per įkvėpimo prizmę ir rašyti būtent apie jį – tokį abstrakčiai konkretų, dažnai nepasiduodantį logikai ir emocionalų. Beveik anarchišką.

Toliau →

Alexander Wang X H&M, arba kaip H&M laimėjo žaidimą

14 11 09

„Įdomu, kokia dalis H&M pirkėjų Lietuvoje išvis žino, kas toks yra Alexanderis Wangas?“ – su truputį ironiška šypsena svarsčiau Helsinkio oro uoste laukdama lėktuvo į Vilnių. Mintyse it filmo juosta sukosi vaizdiniai iš praeitą vakarą vykusio H&M vakarėlio, skirto A. Wango kolekcijos pristatymui: dizainerio drabužiais vilkintys Suomijos žiniasklaidos atstovai, iš lentynų it karšti pyragėliai graibstomi kolekcijos daiktai ir gausybė milžiniškų juodų maišų, paženklintų puikiai pažįstamu A. Wango mados namų logotipu.

Vos po poros valandų pamačiau, kad mano klausime ironijos galėjo ir nebūti – iš gan nemažo pasirinkimo Vilniuje vidurdienį buvo likę tik keli kolekcijos modeliai, o vaikštant senamiesčio gatvėmis žvilgsnį traukė dar vakare Helsinkyje skaičiuoti juodi maišai. Net jeigu šįkart rašau ne apie tai, kad Lietuva pamažu prisijaukina didžiuosius mados vardus, gan netikėtas Lietuvos pavyzdys puikiai tinka iliustruojant jau dešimt metų H&M vystomą darbo su garsiais kūrėjais strategiją. Ne veltui dalį A. Wango kolekcijos drabužių puošė užrašas „Choose your player“ – H&M pasirinko teisingai. Tiek šiemet, tiek prieš dešimtį metų pirmą kartą nusprendę pradėti naują demokratiškos mados judėjimą. Ir… laimėjo.

Toliau →

Ruduo-žiema 14’15 | Sezono dešimt

14 10 20

Kurti svajingus pasižadėjimus sau įprasta sezonui dar net neprasidėjus. Taip darbalaukyje atsiranda įkvepiančių nuotraukų rinkiniai, mintys apie būsimus pirkinius bei vaizdinius, kaip norėtųsi save matyti ateinančius kelis mėnesius. Bet pastaruoju metu man įdomiau įvertinti tai, kas šį rudenį apsigyveno spintoje ir be ko būtų sunku įsivaizduoti rudeninį garderobą. Trumpiau tariant – kalbėti apie daiktus, su kuriais jau spėjau susigyventi, o ne tai, kas slypi niekada nesibaigiančio norų sąrašo aplanke.

Kaip jau minėjau tekste apie nuobodulio estetiką, kuo toliau, tuo labiau norisi atsisakyti tendencijų diktato ir pasilikti prie to, kas iš tiesų praktiška. Ką ne tik norisi, bet ir malonu dėvėti kasdien. Todėl pasirinkau rašyti apie dešimt daiktų, apie kuriuos sukasi mano pačios ruduo. Ir jis, galiu pasidžiaugti, kol kas dar nekėlė klausimo „ką šįryt apsirengti“.

Toliau →

Self Service | Stilius pagal Marie-Amelie Sauve

14 10 16

Prancūzė mados redaktorė bei stilistė Marie-Amelie Sauve yra viena tų asmenybių, simbolizuojančių pastovumą visoje mados industrijoje. Nors ji retai duoda interviu ir nėra linkusi atskleisti per daug informacijos apie savo darbą ar asmeninį gyvenimą, sunku nesižavėti jos ir kūrėjo Nicolas Ghesquiere duetu (jie kartu dirba jau nuo 1997 metų, kai Ghesquiere tapo „Balenciaga“ dizaineriu), nuolatiniais darbais prancūziškame ir amerikietškame „Vogue“, „W“, „Interview“ ar „System“ žurnaluose. Pastovus ir jos pačios įvaizdis – nenuginčijamai prancūziškas (net jeigu ir nemėgstu šios klišės), natūralus.

Neneigsiu, kad eklektiška, neretai futuristinį atspalvį įgaunanti jos stilistika tikrai nėra tai, kas patiktų didžiajai auditorijos daliai. M. A. Sauve darbai dažniausiai gan statiški, tačiau provokuojantys savo turiniu, neįprastais sprendimais – būtent dėl jų taip įdomu stebėti senus „Balenciaga“ bei dabartinius „Louis Vuitton“ pristatymus, kuriuose kiekviena manekenė atrodo it tobulas meno kūrinys. Nesinori pašalinti nė vienos detalės, o spalvų, raštų bei audinių deriniai visomis prasmėmis daugiasluoksniai. Tokia ir naujausia jos fotosesija leidiniui „Self Service“, kurio viršelį papuošė pačios stilistės nuotraukos.

Toliau →