Esminis akcentas | Pavasarinis paltas

15 04 27

Neseniai besiruošdama renginio pranešimui nusprendžiau panagrinėti moteriškumo sampratą ir jos istoriją. Be abejo, domintis skirtingais laikotarpiais ir susipažįstant su dešimtimis kultūrų vieną bendrą moteriškumo apybraižą sudėlioti sunku, bet pastarieji penkiasdešimt metų viską sudėliojo į vietas. Bendrąja prasme į žodį „moteriškumas“ sutelpa tai, ką diktuoja modernioji vakarietiška tradicija: aukštakulniai, suknelė, lūpdažis. Arba tiesiog tai, kas stereotipiškai atvira ir seksualu.

Vis dėlto vienas herojus, irgi prisidėjęs prie moteriškumo istorijos, neretai lieka pamirštas. Tai paltas. Praėjusio amžiaus viduryje neretai griežtas, šiek tiek kariškas ir primenantis uniformą. Paskui Holivude permirkęs lietumi ir ant pečių užmestas mylimo vyro. Dar vėliau ryškus, netikėtas, minimalistinis, laužantis ribas tarp vyriškos ir moteriškos aprangos, klasikinis. Kartais slepiantis, kartais subtiliai atidengiantis. O šį sezoną pagaliau tampantis esminiu akcentu ir priminęs, kad turi spalvingą charakterį.

Toliau →

N Wind vitrina | Ryga, kurios dar neteko matyti.

15 04 13

Kai prieš metus lankiausi Rygos mados savaitės renginiuose, po kelionės ilgokai mąsčiau, ką būtų galima parašyti apie latviškos mados fenomeną. Jei tiksliau – tos latviškos mados, kurią kaimynai drąsiai rodo svečiams iš užsienio, kelia ant mados savaitės podiumo ir pateikia kaip svarią savo kultūros dalį. Jeigu skaitėte pernai balandį parašytą tekstą, turbūt prisiminsite, kiek abejonių ir nusistebėjimo gali sukelti tai, kas kuriama vos už kelių šimtų kilometrų nuo Vilniaus. Tada Ryga mados prasme man pasirodė tarsi sustojusi būtajame laike. Perpildyta slaviška beskonybe. Neturinti nieko bendro su tuo, kas vyksta ant podiumų likusioje Europoje. Bet tai buvo tada.

Tam, kad pamatyčiau Rygą visiškai kitokią, neprireikė dar vienos kelionės į Latviją ar kelias dienas trunkančių bandymų perprasti, kas vyksta kaimyninėje mados industrijoje. Kitokia Rygos mada į svečius atėjo pati. Tiesa, pakviesta žurnalo “N Wind” bei salono “V2 Concept Store”. Ir, svarbiausia, atkeliavo pasirengusi parodyti, kad jos tokios dar nematėme, tačiau pasimatyti norėsime dar ne kartą.

Toliau →

Esminis akcentas | Džinsai

15 03 31

Mada tikrai nebūtų tokia įdomi, jeigu netektų nuolat stebėti, kaip ji provokuoja savo sekėjus. Tarsi bandydama jų kantrybę, ji verčia nuolat abejoti tuo, kas yra gražu, o kas ne, kokius kūrinius galima vadinti šedevrais, o ką derėtų nurašyti į beskonybės paraštes. Mada netgi žaidžia su sąvoka „paprasta“, nes tai, kas šiandien atrodo nuobodu ir kasdieniška, rytoj gali tapti įkvėpimo šaltiniu net aukštosios mados kolekcijai. Taip šį sezoną nutiko ir su denimu. Audiniu, savo istoriją pradėjusiu nuo darbininkams skirtos aprangos, o šiandien vadinamu viena svarbiausių pavasario tendencijų. Ir, įdomiausia, neturinčia nieko per daug bendro su kasdieniškumu, paprastumu ar funkcionalumu.

Kai kilo idėja į esminį akcentą šįkart pažvelgti kiek kitaip, kasdieniais laikomi džinsai buvo patogus akivaizdus pasirinkimas. Bet tik ne tada, kai sugalvojama išlipti iš įprastos siaurėjančių kelnių komforto zonos ir išbandyti kai ką, ko spintoje nebuvo itin seniai – šiemet ant podiumų iš naujo atgimusį nuo kelių platėjantį modelį, angliškai vadinamą „bootcut“. Skamba tarsi aidas iš gūdžių 2000-ųjų. O mintyse iškyla vaizdas, kaip prie tokių kelnių buvo derinami sportiniai bateliai su platforma ir trumpos ryškių spalvų palaidinės. Kol kažkas panašaus netyčia neatsidūrė ir mano spintoje. Beje, turbūt pirmą kartą nuo 2000-ųjų.

Toliau →

Komentaras | Apie galimybes, arba kodėl Vilniui reikėjo Balenciaga

15 02 09

Labai nemėgstu kalbėti apie lietuvišką gatvės stilių. Įsivaizduoti, kad jį galima apibūdinti keliais ryškiais epitetais, lyginti Vilniaus nuotaikas su didžiosiomis mados sostinėmis bei naiviai tikėtis, kad sąvoka “gatvės stilius”, kalbant apie Lietuvą, nėra per daug pretenzinga. Ir, praėjusią savaitę sulaukusi kolegės laiško, sutikau duoti interviu būtent apie tai, ką regiu sostinės gatvėse.

Mados renginiuose Vilniuje pradėjau lankytis 2009 m., kai mieste buvo kalbama apie pirkinius “Vilniaus vartų” salonuose, Rotušėje vyko pirmoji “Mados naktis”, o kasmetiniai Juozo Statkevičiaus pristatymai dar nebuvo persikėlę į “Siemens” areną. Man buvo šešiolika ir tai buvo pirmieji savarankiški apsilankymai sostinėje. Pirmasis įspūdis – kiek vitrinų! Kiek drabužių, prie kurių paaugliškais pirštais baisu net prisiliesti! Kiek žurnaluose matytų veidų ir tik “style.com” regėtų ženklų! Į tai, ką galima vadinti auksine Vilniaus era, spėjau pažvelgti vos akies kraštu, nes stiklo pilys dužo, mados naktis nutraukė krizės aušra ir madai neliko vietos. Tiesa, laikinai.

Toliau →

YSL | Black Opium | Vakardienos kvapas šiandien

15 02 07

XX amžiaus pradžia – “Shalimar”. Šeštasis dešimtmetis – “No. 5”. Devyniasdešimtieji – “CK One”. Kiekvienas kultūros raidai svarbus laikotarpis ar įdomus progresinis lūžis turėjo ne tik savo stilių ar grožio suvokimą, bet ir kvapą. Tokį, kurį užuodus kyla keistas deja vu jausmas, o prieš akis lyg filmo fragmentas iškyla mūza, kuriai kompozicija buvo sukurta. Todėl “Chanel” visuomet primins tvido kostiumėlį dėvinčią Gabrielle Chanel, o “Calvin Klein” – po flanelės marškiniais ir nudrengtais džinsais liesą kūną slepiančią Kate Moss.

Tarsi nebegalima nepaklausti: o kuo kvepia šių dienų mūza, atvirą juodos suknelės nugarą pridengusi odiniu švarku, avinti baikeriškus batus ir akis slepianti po vyriška skrybėle? Ji dažnai sako, kad mėgsta savo vaikino kvepalus. Juos maišo su mamos nebenaudojamu gintaro spalvos kvapu iš devintojo dešimtmečio vidurio. Ir nuolat ieško kažko naujo, kas galėtų tapti paskutine modernia eklektiško mišinio nata. Kažkas seno, kažkas pasiskolinto iš jo, kažkas naujo. Man šių dienų mūza kvepia kiek netikėta “Yves Saint Laurent” klasikos interpretacija – “Black Opium”.

Toliau →