Sekmadienio pasirinkimas | Swinging London

14 08 31

Nors šiandien populiaru kalbėti apie tai, kaip mados tendencijas formuoja moderniosios technologijos bei kaip šiandien galima interpretuoti įvairių laikotarpių stilistiką, esu įsitikinusi, kad su tendencijos ištakomis geriausia susipažinti paprasčiausiu būdu – domintis jos istorija. Ne paslaptis, kad viena ryškiausių rudens-žiemos sezono krypčių yra septintojo dešimtmečio pabaigos nuotaikos, tad neskaityti apie svinguojantį Londoną ar youthquake judėjimą reikštų paprasčiausiai nesuprasti, ką tas laikotarpis reiškia šių dienų įvykių kontekste.

Vienas šiam sezonui pasirinktų mano informacijos (o gal labiau įkvėpimo) šaltinių – amerikietiškojo Vogue stilistės ir kūrybos direktorės Grace Coddington knyga Grace: A Memoir. Juose į septintojo dešimtmečio pabaigą žiūrima jauno modelio, buvusio pačiame įvykių centre Londone, akimis, tad būtų sunku įsivaizduoti tinkamesnį skaitinį, jeigu įdomu, kaip gimė ryškus grafinis makiažas ir išpopuliarėjo trapecijos formos trumpučiai siluetai. Vis dėlto šiandien – ne apie knygą (ją, beje, labai rekomenduoju), bet žurnalo Numero fotosesiją, dedikuotą Grace aprašytoms Londono dienoms ir naktims, darbo užkulisiams bei bendrai laikmečio stilistikai.

Toliau →

Ruduo-žiema 2014 | Geriausios reklaminės kampanijos

14 08 29

Kiekvieną kartą pasibaigus mados savaitėms ir atrinkus svarbiausias mados kryptis gali pasirodyti, kad… sezonas nebeturi ko pasiūlyti ir jau galima laukti kito pristatymų maratono. Vis dėlto neretai pamirštama dar viena detalė – tik po kelių mėnesių pasirodančios reklaminės kampanijos, iš naujo primenančios apie matytas kolekcijas, dizainerių idėjas, įkvėpimo šaltinius. Ir, tenka pripažinti, šį rudenį bei žiemą reklaminiai kadrai nustebino netgi labiau, nei tai, ką prieš pusmetį buvo galima išvysti ant podiumo.

Nors sudaryti geriausių kampanijų sąrašą šįkart buvo išties nelengva (seniai kada teko regėti tokį vizualiai stiprų sezoną), kiekviena į mano devintuką patekusi fotosesija nustebino puikia koncepcija, nuostabiai parinktais modeliais, puikiu stilistų darbu. Galima pajuokauti, kad šis sezonas priklauso manekenei Gisele Bundchen (Balenciaga, Isabel Marant, Sonia Rykiel, Stuart Weitzman kampanijos), tikruoju sezono herojumi pavadinčiau fotografą Steveną Kleiną, sukūrusį turbūt įsimintiniausius ir visą pusmetį puikiai apibendrinančius kadrus.

Toliau →

Saint Laurent S/S 2015, arba Woodstockas Paryžiuje

14 08 28

Minimalistas, futuristas, sportininkas, modernios klasikos gerbėjas… Nors kiekvieną sezoną madingam vyrui bandoma prilipinti naują etiketę, nurodančią gyvenimo būdo ir garderobo pokyčius, aktualioms temoms ar judėjimams paskirtos kolekcijos neatrodo natūraliai. Galbūt net primena ne potencialų realaus vyro garderobą, bet teatro kostiumą, atliekantį vaidmenį gerai surežisuotame spektaklyje.

Vis dėlto kartais net labai teatrališkos ir, galima sakyti, kostiuminės kolekcijos sukuria priešingą įvaizdį. Organišką, tikrą, nesuvaidintą. Jau keletą mėnesių mintimis kartas nuo karto grįžtu prie prancūzo Hedi Slimane kurtų kolekcijų „Saint Laurent“ mados namams. Net jei jos atspindi labai aiškų laikotarpį ar stilistiką, ant podiumo pristatomi drabužiai neprimena iki tobulybės nušlifuoto vizijos pateikimo. Greičiau – H. Slimane surengtą teminį vakarėlį, kurio svečiai net nesistengė persirengti. Tokį įspūdį paliko ir naujausia 2015-ųjų pavasario-vasaros vyriška kolekcija, dedikuota septintojo dešimtmečio pabaigai ir Woodstocko festivalio herojams.

Toliau →

Supernormal Models | Kai normalu tampa tendencija

14 08 27

Sustoti. Nebekreipti dėmesio į aplinką. Grįžti prie pradmenų ir paprastumo. It gyvas organizmas, mada į pernelyg greitą judėjimo tempą reaguoja drastiškai, t.y. staiga pradeda neigti įprastas vertybes, sustoja ir atsigręžią į tai, nuo ko taip skubėjo pabėgti. Ne veltui perkaitimą patyrusi mados industrija stebi vieną keisčiausių reiškinių pastaruoju metu, nes įprastą mados krypčių gausą pakeitė noras vėl atrodyti… normaliai.

Be abejo, kalbu apie vadinamąją normcore antitendenciją, gimusią iš pernelyg agresyvių originalumo paieškų ir būtinybės būti, daryti, atrodyti kitaip. Tai – paprasčiausias noras pailsėti nuo begalės kiekvieną sezoną besiformuojančių tendencijų, „it“ pirkinių ir nepaliaujamo mados diktato, skelbiančio, kokius sprendimus reikės priimti rytoj. Normcore – devyniasdešimtųjų stiliaus atspalvį turintis normalumo ir įprastumo manifestas, sukėlęs nemažas diskusijas apie industrijos pokyčių greitį ir patraukęs net Miuccios Prados dėmesį. Galbūt tai tik dar vienas trumpalaikis judėjimas, bet jį stebėti įdomu. Ypač įamžintą rugsėjo mėnesio „W“ žurnalo fotosesijoje „Supernormal Models“.

Toliau →

The Icons of Perfection | Ką reiškia būti ikona?

14 08 26

Prieš keletą savaičių tinklalapiui „Lamų slėnis“ rašiau apie mados tekstuose dažnai pastebimą sąvoką, kurią suprasti ir, svarbiausia, apibrėžti labai sudėtinga, o vartoti populiaru. Ikona. Rodos, pirmas iškylantis paaiškinimas galėtų būti nepavaldi laikui. Tačiau šiandienėje madoje nėra nieko aiškesnio už laikinumą. Unikali? Mada reikalauja nuolatinės kaitos ir prisitaikymo prie vyraujančių krypčių. Neįprasta? Kitokia? Keista…?

Kai ikonomis drįstama vadinti beveik kiekvieną ilgiau industrijoje dirbantį ir savitumą puoselėjantį modelį, stilistą ar dizainerį, jie tarsi išnyksta minioje kitų ikonų, legendų, meistrų ir kitokių statusą tarsi parodančių etikečių. O ką iš tiesų reiškia būti ikona? Šį klausimą uždavė japoniškasis „Vogue“, kurio rugsėjo mėnesio viršelis papuoštas penkiolika žymių modelių, o pagrindinė numerio fotosesija vilioja skambiu pavadinimu „Tobulumo ikonos“. Išskirtinis leidinio manifestas, o gal tiesiog dar viena klišė?

Toliau →