Yves Saint Laurent Couture | Pirmas žingsnis atgal

 

Pusiau juokais, pusiau rimtai galima sakyti, kad vienintelė tema, mados industrijoje sulaukianti daugiau diskusijų nei spėliojimai apie aukštosios mados ateitį, yra Saint Laurent dizaineris Hedi Slimane ir jo darbai. Jeigu dar egzistuoja bent keletas mados apžvalgininkų, priėmusių sprendimą ignoruoti dizainerio idėjas ir neklausti, kodėl iš YSL logotipo dingo raidė, veikiausiai ir jų komentaruose greitai pradės figūruoti H. Slimane pavardė. Ir tikrai ne dėl netikėtai kilusių simpatijų ar pavėluoto susidomėjimo – prie Saint Laurent vardo grįžta „Yves“, o kartu – ir 2002 m. nutraukta aukštosios mados linija.

Nesupraskite neteisingai – Saint Laurent dėvimųjų drabužių sekcija ir pavadinimas išlieka nepakitę. Didžioji naujiena yra tai, kad pirmą kartą nuo 2002 m. (tada iš atelje pasitraukė pats mados namų įkūrėjas) Yves Saint Laurent vardas pažymės aukštosios mados kūrinius. Tiesa, jie nebus pristatomi kolekcijomis, kaip įprasta Paryžiuje. Jie net nebus skirti ir taip mikroskopinei couture klienčių auditorijai ar kuriami ten pat, kur gimsta kitos mados namų kolekcijos. Galite pradėti diskusiją – H. Slimane vėl drebina mados industrijos pagrindus, tik šįkart jį domina uždaras Paryžiaus aukštosios mados ratas.

 

 

Nors kalbant apie dabartinę aukštosios mados padėtį yra sunku bent truputį nedramatizuoti situacijos (kad ir dėl literatūrinio efekto), kiekvieną sezoną išties vis daugiau diskutuojama apie tai, ar aukštoji mada dar gali atlikti savo funkciją XXI a. Kaip yra sakęs pats Y. Saint Laurent’o partneris Pierre’as Berge, tikrosios haute couture tradicijos nebegali egzistuoti, nes nebeegzistuoja socialiniai susibūrimai, kuriems aukštoji mada buvo būtina it marškiniai vyriškai eilutei. Visų pirma, šiandien aukštosios mados klienčių ratas siekia vos apie 300-1000 moterų visame pasaulyje. Antra, dukart metuose vykstanti Paryžiaus aukštosios mados savaitė verčia galvoti, ar prabangūs dizainerių vaizduotės vaisiai bei pristatymai iš tiesų turi daugiau naudos nei paprasčiausias statuso patvirtinimas. Jokių siurprizų – dauguma kritikų linksta link atsakymo „ne“, bet… ir neskuba kalti vinių į seniai ruošiamą couture karstą.

Aukštoji mada gali išlikti aktuali ir reikalinga, bet tik tokiu atveju, jeigu pasikeis jos pristatymo ir kūrybos forma. O tai daryti jau pradėjo du savo kartos balsais vadinami kūrėjai, atstovaujantys aukštosios mados istoriją turintiems namams – Riccardo Tisci iš Givenchy ir H. Slimane iš Saint Laurent. Pirmasis nusprendė atsisakyti savo vietos couture savaitės kalendoriuje ir dabar moteriškus couture modelius pristato juos įterpdamas į vyrų šou – taip dėmesys nuo viešo pristatymo nukreipiamas į darbą su individualiais užsakymais. H. Slimane vizija labai panaši – jo aukštosios mados linija ne tik turės atskirą vardą Yves Saint Laurent Couture, bet ir griežtą klientų ratą (juos atrinks pats dizaineris) bei savarankišką atelje XVII a. rūmuose Hotel de Senecterre pačiame Paryžiaus centre.

 

 

Kaip buvo paminėta mados namų pranešime, kiekvienas H. Slimane kūrinys bus dedikuotas konkrečiam klientui bei pažymėtas dramblio kaulo spalvos satino etikete su individualiu drabužio numeriu. Klientai, tarp kurių veikiausiai atsiras kino ir muzikos įžymybės, bus registruojami knygoje, o visi primatavimai bei gamybos procesas vyks specialiose patalpose. Būtent ten vyko ir debiutinė pirmos kolekcijos fotosesija (jos kadrais iliustruotas šis tekstas), kurioje galima išvysti kelerius metus kruopščiai renovuotą aplinką ir baldus iš Y. Saint Laurent’o bei H. Slimane privačių kolekcijų. Viena esminių vietų taip pat tapo vadinamasis prancūziškas geometrinis rūmų sodas, kurio įrengimo darbai užtruko pusmetį.

Kaip dizaineris teigė išskirtiniame interviu portalui Yahoo Style (susitikimų labai nemėgstantis ir Los Andžele gyvenantis kūrėjas sutiko bendrauti tik elektroniniais laiškais), naujos aplinkos ir pačios aukštosios mados linijos idėja nebuvo spontaniška. Tai įtraukta į prieš trejus metus sukurtą detalų ilgametį planą, kurio vykdymo H. Slimane ėmėsi vos pradėjęs dirbti mados namuose. Plane buvo paminėti ne tik paskutiniai punktai, bet ir tai, kas mados industrijoje vadinama bene sudėtingiausiu rebrandingu pastarųjų dešimtmečių kontekste. Tiesa, pokalbio metu H. Slimane pripažino, kad tikrai nesitikėjo tokios griežtos kritikos – pagrindinis jo tikslas buvo mados namams grąžinti istorinį jų vaizdą su senuoju pavadinimu, logotipu ir maištinga dvasia, bet po užsitęsusio konservatyvaus YSL laikotarpio daugeliui kritikų tai pasirodė pernelyg drastiška idėja.

 

 

Panašų planą jis turėjo ir 2000 m. pakviestas į Dior mados namus, kai liniją Christian Dior Monsieur pervadino į Dior Homme bei pristatė tuomet dar nematytą, bet žaibiškai išpopuliarėjusį indie roko stiliaus įvaizdį. Pirmasis eksperimentas pavyko nepriekaištingai (dabar H. Slimane viziją Dior namuose tęsia jo buvęs asistentas Kris Van Assche), ne mažiau sėkmingas atrodo ir dabartinis projektas – nepaisant kritikų kirčių, Saint Laurent finansiniai rezultatai nuolat auga dviženkliais skaičiais. Pavyzdžiui, pirmojo pusmečio pajamos išaugo 38%, o pardavimai tiesiogiai kontroliuojamuose (monobrandiniuose) salonuose šoktelėjo 25%.

Įdomiausia tai, kad absoliutaus analogo H. Slimane ir Saint Laurent istorija neturi ne vien dėl komercinės sėkmės. Dėmesį patraukia ir išskirtinis dizainerio sugebėjimas pagerbti mados namų istoriją bei asmeninis ryšys su prekių ženklu. Apžvalgose retai minimas faktas, kad H. Slimane daugiau nei penketą metų dirbo Yves Saint Laurent mados namų vyriškų drabužių dizaino komandoje, kai mados namams vadovavo dar pats Yves’as. Pradėjęs fotografuoti, H. Slimane įamžino ir mados genijaus paskutinio couture pristatymo užkulisius, o perėjęs į Dior sulaukė P. Berge žinios, kad jis kartu su Yves’u apsilankys pirmajame jo pristatyme. Dar vienas gražus akcentas – savo karjerą ponas Saint Laurent’as pradėjo būtent Dior namuose.

 

 

Be abejo, net ir asmeniškiausios H. Slimane karjeros detalės iki šiol sulaukia kritikos, bet kuo toliau, tuo daugiau skeptikų pradeda suvokti dizainerio motyvus formuojant naują (seną?) mados namų veidą. Net jeigu ant podiumo rodomi drabužiai visiškai neprimena paskutinių Y. Saint Laurent’o kolekcijų ir stokoja konservatyvumo, naujas įvaizdis gan akivaizdžiai imituoja tai, nuo ko mados namai pradėjo savo istoriją. Tai drabužiai maištingai jaunajai kartai, kuriai būdingas alternatyvus požiūris į kultūrą, savotiškas muzikinis skonis ir suvokimas, kas šiandien yra madinga. Tiesa, į šį apibūdinimą galbūt net nereikėtų painioti žodžio „mada“, nes H. Slimane ir jo klientams gerokai svarbesnis lengvai atpažįstamas, bet sunkiai imituojamas stilius. Nesvarbu, ar tai būtų suplėšyti džinsai, ar aukštosios mados suknelė, kiekvienai detalei skiriamas dėmesys bei išskirtinė stilistika neleidžia Saint Laurent kūrinio supainioti su jokiu kitu. Tai – ir kitoks požiūris į drabužį, nes prioritetu tampa ne dizaino įmantrumas, o funkcionalumas, audinio kokybė ir couture lygio išbaigtumas.

Taigi šio teksto pavadinimo „Pirmas žingsnis atgal“ nereikėtų suprasti kaip ironijos – H. Slimane idėja keičiant Saint Laurent įvaizdį bei atkuriant aukštosios mados liniją iš tiesų yra grįžimas prie tradicinių couture šaknų, kai pristatymai būdavo uždari, o kiekvienas drabužis turėjo ypatingą ryšį su jį perkančia kliente. Ši tradicija nebuvo svetima ir pačiam mados namų įkūrėjui, kai jis kūrė pirmąsias savo kolekcijas Dior vardu. Nors tai, ką dabar ketina daryti H. Slimane, jau gavo pavadinimą nouvelle couture, nauja yra nebent pati prabangos koncepcija – privatumas. O nuo šiol Paryžiuje nebus labiau privatumą gerbiančios vietos nei Yves Saint Laurent Couture rūmai septintojoje apskrityje.

 

 

Nuotraukos ysl.com, Harper’s Bazaar

X