Louis Vuitton Cruise 2016

Pažaiskime nedidelį žaidimą. Pabandykite prisiminti, kada paskutinį kartą susimąstėte apie tai, kas yra madinga. Galbūt šis klausimas jums kilo renkantis pavasarinių batelių porą, gal sprendėte nedėvimo spintos turinio likimą, o galbūt jus nustebino įdomesnis šiuolaikinės mados kūrinys ir nejučia sarkastiškai papurtėte galvą klausdama „ar TAI dabar madinga?“.

Kaip jau turbūt supratote, sąvoka „mada“ yra neįtikėtinai plati, bet pagrindinė jos funkcija yra užčiuopti kažką, kas reiškia savalaikiškumą ir rėkte rėkia „norėkite to dabar!“. Taip gimsta madingos gyvensenos gidai, mados ikonų titulai ir, turbūt svarbiausia, kiekvieną sezoną parengiami mados tendencijų sąrašai. Vis dėlto pastaruoju metu mados istorikai bei apžvalgininkai susiduria su opia problema – ar interneto ir informacinio pertekliaus amžiuje dar galima išskirti vieningą mados kryptį, kai naujos tendencijos socialiniuose tinkluose gimsta bene kiekvieną dieną?

Gucci Cruise 2016

PASIRINKIMŲ GRIMASOS

Nors kiekvieną sezoną vis dar vyksta mados savaitės, jų metu ant podiumų pristatomos kolekcijos, o iš pastarųjų bandoma sudaryti vyraujančių tendencijų sąrašus, kritikai pastebi, kad kolekcijų-tendencijų ryšys šiandien nebėra aktualus. Kiekvieno dizainerio vizija tampa jo asmeniniu pareiškimu, o ne dalimi viešojo diskurso. Todėl dviejose skirtingose kolekcijose pamatytos baltos suknelės yra tiek pat tendencija, kiek du iš skirtingų kontekstų ištraukti teiginiai – svarus argumentas.

Truputį ironiška, kad ši tema pagreitį įgavo prieš pat Niujorko mados savaitės pradžią vasario mėnesį, kai vieną kertinių pastebėjimų pateikė „New York Times“ kritikė Cathy Horyn. Viena kompetetingiausių mados eksperčių dabartinę industriją palygino su universaline parduotuve, kurioje kiekvienas renkasi tai, kas atrodo geriausia ir artimiausia. Taip pat ir šiuolaikinėje madoje, kur kiekviena idėja ar kūrinys vis tiek atras savo klientą, tad bandymas sekti tendencijomis paprasčiausiai nebėra aktualus.

Palyginus su XX a., kai tendencijos gimdavo iš lėtesnių kultūrinių judėjimų ir išlikdavo aktualios bent keletą metų (juk ne veltui praėjusio amžiaus mada pagal stilistiką iki dabar skirstoma dešimtmečiais), šiandien jų atsiradimą lemia mados kompanijų viešieji ryšiai ir sugebėjimas patekti į socialines medijas.

Įdomi tampa ne sezono nuotaika ar bendra kultūrinė atmosfera – interneto ir pertekliaus amžiuje galima įsigyti viską nuo trečiojo dešimtmečio stiliaus suknelės iki futuristinio neopreninio kostiumėlio. Dėmesys nuo abstrakčiosios tendencijos nukrypo į paskutinį madingą daiktą, įtvirtinantį dėvėtojo kaip greičiausiai į madą reaguojančio pirkėjo statusą. Netikite? Užtenka pažvelgti į mados savaičių gatvės stiliaus nuotraukas ir kiekvieną mėnesį ant mados įtakingųjų pečių pamatysite vis kitą rankinę, pelniusią „sezono aksesuaro“ vardą. O po poros mėnesių ją socialinių tinklų kadruose ir geidžiamiausių daiktų sąrašuose jau bus pakeitęs kitas modelis.

Loewe pavasaris 2016

INDIVIDUALUMO KLAUSIMAS

Be abejo, dėl tokių esminių pokyčių „kaltinti“ galima daug ką, pradedant vartotojiškumą skatinančiais mados žurnalais ir baigiant pačiais vartotojais, kurių apetitas mados naujienoms auga bevalgant. Vis dėlto pagrindinė priežastis, kodėl mada tolsta nuo tradicinės tendencijų sistemos, yra tai, kas vadinama XXI a. individualizmu.

Jo atspindžius galime matyti visur: vietoje įprastinių naujienų renkamės skaityti tik tuos leidinius, kurie apžvelgia mums įdomiausias temas, maisto produktus perkame specifinius poreikius tenkinančiose parduotuvėse, einame tik į tuos kultūrinius renginius, kurie geriausiai atitinka mūsų skonį ir suvokimą apie meną. Gyvename begalinio pasirinkimo laikmetyje, kai domėtis viskuo tampa paprasčiausiai nebeįmanoma, tad savo asmenybę ir įvaizdį formuojame vartojimo pasirinkimais.

Taip pat pradedame žiūrėti ir į madą – svarbi tampa ne tendencija, o individualus skonis, kuriam sąlygas sukuria kolekcijas nuolat pildantys greitosios mados tinklai ir tūkstančiai prekių ženklų, kuriuos galime atsirinkti pagal stilistiką, ženklo filosofiją ar istoriją. Didžiausia vertybe tampa išskirtinumas, todėl ženklai jaučia būtinybę susikurti savitą identitetą ir jį komunikuoti internete, suburti ištikimą klientų-sekėjų grupę.

Ši strategija puikiai pasiteisina kalbant apie didžiuosius mados namus. Jie, bandydami įtvirtinti savo individualumą ir prestižą, siekia kiek įmanoma labiau nutolti nuo populiariosios mados ir iškelia turtingą istoriją, viziją, samdo ryškų asmeninį braižą turinčius kūrėjus. Ne mažiau svarbu yra pabrėžti, kad gaminys skirtas tik išskirtinei klientų grupei, tad tokiu atveju produktą renkasi jau ne klientas, bet klientą – produktas.

Kurti savitą ženklo visatą paprasčiau, jeigu šią strategiją galima „pastatyti“ panaudojant istorinį simbolį arba jį sukuriant ir paverčiant ženklo DNR dalimi. Pavyzdžių apstu: „Chanel“ mums simbolizuoja tvido švarkelis, „Bottega Veneta“ -pinta oda, o „Christian Dior“ – namų vizitine kortele tapęs „Bar“ siluetas. Simbolio pasirinkimas prabangos kompanijoms leidžia tam tikras detales naujai interpretuoti kiekvieną sezoną ir išlaikyti savalaikiškumą, bet tuo pačiu garantuoti, kad drabužis ar aksesuaras bus lengvai atpažįstamas ir geidžiamas kaip statuso ženklas.

Miu Miu Cruise 2016

KAS TOLIAU?

Taigi ko galime tikėtis iš mados industrijos, kuri vis labiau panašėja ne į vieną sklandų pokalbį apie vyraujančias temas, bet komentarų sekciją su šimtais skirtingų nuomonių? Šiandieninė globali kultūrinė ir politinė aplinka dėl įvykių gausos ir greičio paprasčiausiai nebėra palanki senajai tendencijų sistemai, bet tai nebūtinai yra blogai. Suvokimas apie tendencijas kinta, bet tai nereiškia, kad mada visiškai nutolo dabarties pulso ar idėjos, kad sezoną gali apibrėžti kelios konkrečios idėjos, kaip tą įrodė pastaruoju metu sugrįžusi aštuntojo dešimtmečio stilistika ar prieš keletą metų staiga išpopuliarėjęs minimalizmas.

Mada vystosi nuolatos, todėl natūralu, kad kinta ir pagrindiniai jos apibrėžimai. Galbūt dėl dinamiškos internetinės erdvės bus sunkiau prognozuoti tendencijas, galbūt kai kurios jų  atsiras ir pranyks vos per keletą mėnesių. Ryškiausia kol kas matoma perspektyva – perėjimas nuo mados prie gyvenimo būdo tendencijų, nes individualūs mūsų pasirinkimai nebeapsiriboja tik saviraiška pasitelkiant drabužius. Mes siekiame visapusės individo harmonijos, kai dera ne tik bateliai ir švarkas, bet ir mėgstamos kavinės aplinka, maisto prekių parduotuvė, net automobilio markė ar pasirinkta vieta atostogoms.

„Tokia mada, kokią žinome dabar, miršta“, – vieno interviu metu neseniai pareiškė tendencijų prognozavimo pionierė Li Edelkoort, žurnalo „Time“ įvardinta viena iš 25 įtakingiausių žmonių mados industrijoje. Pasak jos, beprasmiška bandyti per siaurus (ir per senus) tendencijų rėmus taikyti dabartinės mados paveikslui, kurio drobė gerokai didesnė, o koloritas kardinaliai pasikeitęs.

Taip, kolekcijų kasmet pristatoma vis daugiau, naujai besikuriantys mados namai iškart apibrėžia savo koncepciją, tad tendencijų sąvoka natūraliai dingsta iš mados žodyno. Bet atsiranda pagarba vizijai, išskirtinumui ir meistrystei. Vertybėms, kurias praėjusio amžiaus viduryje iškėlė dabar atgimstančia vadinamos aukštosios mados kūrėjai, tad galbūt… mados ratas iš tiesų apsisuko.

Nuotraukos Tommy Ton

Tekstas publikuotas žurnale „Moteris“, 2015 m. lapkričio numeryje

X