Tema | Kas nutiko Lanvin ir Dior, arba kodėl prabyla kūrėjai

Rafas Simonsas paskutinį kartą lenkiasi kaip Dior dizaineris. Mados namus jis paliko dėl asmeninių priežasčių.

 

“Mada tapo sportu. Ir mūsų darbas yra bėgti”, – portalui WWD kalbėdamas apie dabartinę mados situaciją pareiškė Karlas Lagerfeldas. Ir iš daugiau nei kelių dešimčių apklaustų industrijos atstovų buvo bene vienintelis, skeptiškai vertinantis antraštėse pastaruoju metu matytą frazę “nepakeliamas mados greitis”. Nes galbūt tik Chanel bei Fendi dizaineriui dviženklis kolekcijų skaičius per metus neatrodo gąsdinantis, socialinės medijos nekliudo kūrybiškumui, o finansinių rezultatų auginimas nėra prioritetas. Ir tik jis gali komentarą patvirtinti fraze “jeigu nesi geras matadoras, į areną nėra ko eiti”.

Vis dėlto greitį ir bėgimą mėgsta ne visi. Ypač kai kiekvieną sezoną vis daugėja komentarų apie augantį pristatymų skaičių, poreikį pristatyti daugiau produkcijos, aprašyti daugiau kolekcijų ir parduoti daugiau drabužių. Daugiau daugiau daugiau. Tiesa, ne tik atsakomybių, bet ir įtampos, motyvacijos problemų bei kūrybiškumo krizių. Šiandien, kai idėja ant podiumo rodomu kūnu turi pavirsti per tris savaites, o dėl pardavimų skatinimo visiškai nebeliko natūralaus sezoniškumo, mados industrija atsidūrė ant bedugnės krašto. Ir, jeigu toliau taip skubės į priekį, neabejotinai įkris.

Po tokios įžangos turbūt nesunku suvokti, kur link krypsta šis komentaras – pastarųjų mėnesių įvykiai, kai Balenciaga mados namus paliko Alexanderis Wangas, Rafas Simonsas išėjo iš Christian Dior, o Alberas Elbazas buvo atleistas iš Lanvin, verčia susimąstyti. Ar globali mados industrija tikrai juda reikiama linkme? Ar bandymas spėti paskui vartojimo greitį didinančias technologijas (socialiniai tinklai, e-prekyba) yra adekvatus kūrybiniams dizainerių pajėgumams? Ar madą šiandien iš tiesų lemia tik skaičiai, o ne vizija, kūryba ir bandymas užčiuopti laikmečio aktualijas? Į šiuos klausimus vis daugiau kūrėjų atsako ne žodžiais, o savo veiksmais. Tiesa, kartais net labai drastiškais.

 

Apie Alberto Elbazo pasitraukimą iš Lanvin pranešta spalio pabaigoje

 

Nors gyvenant Lietuvoje ir turint tokią nedidelę mados industriją yra sunku suvokti globaliu mastu vyraujančias tendencijas, paminėti įvykiai ir sprendimai priverčia pagalvoti ne tiek apie konkrečius dizainerius, kiek apie mados kūrėjo vietą šių dienų visuomenėje. Paprastai tariant, dizaineris iš gerbiamo ir tausojamo menininko pamažu tampa įrankiu, turinčiu patenkinti finansinius poreikius. Tai reiškia ne tik prekių ženklo DNR išsaugojimą ar įvaizdžio vystymą, bet ir garantiją, kad klientą per metus pasieks bent šešios kolekcijos, o kuriama mada iš elitistinės transformuosis į prieinamą visiems, populiarią ir transliuojamą masinėse socialinėse medijose.

Kaip interviu žurnalui System pastebėjo pats R. Simonsas, mada tapo neatsiejama popkultūros dalimi, o šiandieninė popkultūra dievina greitį ir betarpiškumą. Ji nepalieka vietos idėjų auginimui, nes jos akimirksiu išplatinamos socialiniuose tinkluose – beveik kaip kito sezono drabužiai, kliento spintoje atsidūrę bent pusmečiu per anksti. “Keliu daug klausimų, – teigė dizaineris, – kur ši industrija juda? Ką jai daro internetas? Ką atneš šis greitis? Jeigu pirmai savo aukštosios mados kolekcijai 2012-aisiais turėjau aštuonias savaites ir man tai atrodė mažai, šiandien vidutinė kolekcijos sukūrimo trukmė yra trys savaitės.”

Trys savaitės, per kurias idėja išvystoma iki drabužių, surengiamas pristatymas ir sukuriama visa sezono vizija. Taip, Dior mados namuose dirba daugiau nei 70 siuvėjų ir kitų meistrų, tad kiekvieną mintį galima išpildyti labai greitai. Vis dėlto toks laiko tarpas neleidžia abejoti pirminiu sumanymu, jį vystyti, tobulinti – pirma dizainerio idėja dažniausiai būna ir paskutinė. Mat po jos pristatymo tenka pusvalandį skirti avalynės aptarimui, dar po to – valandą susitikimui su juvelyrais: “Kiekviena minutė turi savo paskirtį, tad nėra laiko kalbėtis ar dalintis mintimis – menkiausias nukrypimas nuo tvarkaraščio reikštų sistemos griuvimą.”

Tad nerekia stebėtis, kad, interviu juokais baigęs fraze apie norą lipdyti puodus, R. Simonsas po poros savaičių paskelbė paliekantis Dior. Tiesa, ne dėl finansinių rezultatų, o asmeninių priežasčių, kurios, ne paslaptis, yra noras daugiau laiko skirti savai mados linijai ir poilsiui. Įdomu tai, kad analogišką sprendimą priėmė ir Balenciaga pardavimus auginęs Alexanderis Wangas (šiuo metu jis kuria tik savo mados namams), ir prieš keletą metų Louis Vuitton ateljė duris užvėręs Marcas Jacobsas.

 

Alexanderis Wangas ir Balenciaga kontraktą bendru sutarimu nutraukė šią vasarą

 

Kiek kitokios aplinkybės susiklostė Albero Elbazo ir Lanvin istorijoje, kuri, tiesą sakant, dabartinės industrijos trūkumus iliustruoja dar ryškiau. Spalio pabaigoje netikėtai paskelbta, kad po 14 metų Lanvin mados namus palieka jų dizaineris, dar 2001-aisiais pradėjęs kurti dėvimųjų drabužių kolekcijas ir prikėlęs garsų ženklą iš užmaršties. Tiesa, atsisveikinti jam teko ne savo noru – A. Elbazas buvo atleistas dėl lūkesčių nepatenkinusių finansinių rezultatų ir konfliktų su mados namų savininkais. Ne kartą pasisakęs prieš madą, kuriamą tik dėl pardavimų, dizaineris savo darbuotojams išplatino šiek tiek ironišką laišką, kuriame Lanvin namams palinkėjo kūrėjo, galinčio geriau atitikti nustatytus reikalavimus.

“Ar ši industrija tikrai tėra skaičiai ir nesibaigiantys pristatymai? O galbūt pasikeitėme mes – dizaineriai? Kadaise buvome kūrėjai, dabar esame kūrybos direktoriai ir vadovai. Net jeigu baigėme mados mokyklas, o komunikacijos ar vadybos mūsų niekas nemokė”, – komentare leidiniui WWD rašė A. Elbazas, taip pat kritikavęs mados ir pramogų pasaulio susiliejimą bei bandymą priversti dizainerius tapti įžymybėmis. Pasak A. Elbazo, dizaineris šiandien nebėra tik žmogus, kuriantis drabužius – jis yra ženklo veidas, kuriam rekomenduojama savo kasdienybę demonstruoti viešai.

Ar įmanoma visą šį procesą sustabdyti, grąžinti kūrėjams jų laisvę, o madai – prestižą? Mada tėra šiuolaikinės visuomenės atspindys, tad kol nebus nusigręžta nuo greičio ir komercijos, pokyčių laukti neverta. Vienintelis įmanomas scenarijus – naujosios dizainerių kartos atsisakymas kurti po 6-8 kolekcijas per metus ir taip švaistyti savo idėjų potencialą. Jeigu paskui madą nespėja patys jos kūrėjai, tai reiškia, jog industrija perkaito ir galios svarstyklės veikia vien kliento, o ne dizainerio naudai. Todėl būtina sustoti. Ir, kaip pasakė Giorgio Armani, šiandien madai kaip niekada reikia pauzių, nes tik tyloje įmanoma nusiraminti ir įžvelgti tikrąjį grožį.

 

Marcas Jacobsas Louis Vuitton paliko 2013-ųjų rudenį

 

Nuotraukos New York Times, Getty, In Hype

X